Lietuvos archeologijos bibliografija 1782-1998

"Bibliografija apima knygas, straipsnius, laikraščių korespondencijas ir žinutes. Recenzijos nurodomos prie recenzuojamų knygų ar straipsnių. Įtrauktos knygos, straipsniai apie buvusių Rytprūsių (dab. Karaliaučiaus – Kaliningrado sritis), Lenkijos šiaurinės dalies, vakarinio Baltarusijos pakraščio bei pietinės Latvijos paminklų tyrimus ir radinius, nes ten gyveno tos pačios baltų gentys (skalviai, nadruviai, jotvingiai, lietuviai, sėliai, žiemgaliai, kuršiai) kaip ir Lietuvoje. Nurodomi straipsniai ir straipsneliai skirti paminklų apsaugai, kadangi archeologiniai paminklai sudaro žymią mūsų kultūros paveldo dalį. Laikraščių žinutės apie archeologinių paminklų ardymą, savavališkus jų kasinėjimus, atsitiktinius radinius, monetų lobius papildo negausius ir nepilnus archyvų duomenis.
Stengtasi bibliografuoti ir darbus apie senąją architektūrą, pilis, nes pastatų liekanas dažnai tenka rasti archeologams. Nurodomi paleoantropologų darbai, nes jie tiria archeologų surinktą medžiagą, o kartu papildo archeologų žinias, praplečia jų akiratį. Panašiai traktuoti ir geologų, paleogeografų darbai.
Bibliografuoti kalbininkų darbai, skirti baltų etninei istorijai, baltų santykiams su ugrofinais, slavais ir kitomis gentimis, kadangi šių darbų autoriai kartais remiasi archeologinių tyrimų duomenimis, o archeologams savo ruožtu tenka naudotis kalbininkų išvadomis. Įtraukti taip pat baltų mitologijai, senajai religijai skirti darbai.
Į šią bibliografiją įrašytos knygos, straipsniai, žinutės apie Lietuvoje rastus monetų lobius ir pavienes monetas, bet neregistruoti su archeologija nesusiję darbai apie monetų kalyklas, monetų spaudų raižytojus bei banknotus. Jie parašyti remiantis rašytiniais šaltiniais.
Pridedamos trys rodyklės-pavardžių (į ją neįtraukti krip