Lietuvos archeologija 43

43-iajame „Lietuvos archeologijos“ tome spausdinami straipsniai įvairiomis temomis, kurias jungia baltiškoji erdvė, o chronologiškai – šimtmečiai nuo Romėniškojo laikotarpio iki pagoniškosios LDK pabaigos.

B. Kontny plačiame Europos Barbaricum kontekste aptaria Bogačevo ir Sūduvių kultūrų ginkluotę, pereidamas ir prie ginklų naudojimo būdų, kovos taktikos bei pateikdamas hipotezę apie baltų dalyvavimą kovose Skandinavijoje. O. Chomiakova analizuoja Romėniškajam laikotarpiui būdingas rankogalines apyrankes, jų chronologiją, kilmės ir paplitimo kultūrinį kontekstą. R. Banytė-Rowell nagrinėja Romėniškojo ir Tautų kraustymosi laikotarpių papuošalų, aptiktų skirtinguose archeologiniuose kontekstuose – laidojimo paminkluose ir piliakalniuose bei gyvenvietėse (sacrum ir profanum sferose), funkcinę bei simbolinę paskirtį. L. Kurila aptaria geležies amžiaus Rytų Lietuvos pilkapynų ir piliakalnių erdvinius ryšius, į juos žvelgdamas kaip į pasaulėžiūroje įsitvirtinusio gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių erdvinio santykio suvokimo išraišką. E. Guščika, apibendrindama archyvinius ir naujausių tyrimų duomenis, skelbia Romėniškuoju–Vikingų laikotarpiais datuojamo Rubikių pilkapyno tyrinėjimų medžiagą. G. Petrauskas grįžta prie diskusijos apie laidoseną XIII–XIV a. Lietuvoje ir pateikia išsamią bei įvairiapusę šio laikotarpio degintinių kapinynų apžvalgą. R. Vengalis pristato kuriamą Kernavės regiono archeologinių tyrimų geoduomenų bazę, siūlomą tyrimų klasifikatorių bei ragina kraštovaizdžio archeologijos tyrimuose pereiti prie vientiso kraštovaizdžio paradigmos.