Lietuvių tautinis kostiumas. Liaudies drabužių interpretacijos XX amžiuje

Monografijoje „Lietuvių tautinis kostiumas: liaudies drabužių interpretacijos XX amžiuje“ tiriamas lietuvių tautinis (nacionalinis) kostiumas, suvokiamas kaip vienas nacionalinės kultūros elementų, atsiradusių remiantis tradicinių liaudies drabužių formos ir funkcijų ypatumais. Apžvelgiamas šimto metų laikotarpis, prasidedantis pirmųjų lietuviškų tautinių kostiumų sukūrimu 1900 m. Šimtmečio bėgyje, veikiant besikeičiančioms politinėms, socialinėms, kultūrinėms aplinkybėms, keitėsi kostiumo samprata, buvo kuriami nauji modeliai. Liaudies drabužiams būdinga siaura lokalizacija, etninės ir luominės charakteristikos, formų konservatyvumas buvo panaudoti kuriant kostiumą kaip įvaizdį, simbolizuojantį tautos bei nacionalinės valstybės teritoriją, nacijos vienybę, jos istorijos tęstinumą, specifinių nacionalinių vertybių įtvirtinimą modernioje kultūroje. Tautinio kostiumo fenomenas pasirodė esąs patvarus, gyvybingas, pritaikomas kintančioms sąlygoms. Susiformavo specifinės jo funkcijos, vilkėjimo tradicijos, kostiumų gamybos verslas.

Knygoje „Lietuvių tautinis kostiumas: liaudies drabužių interpretacijos XX amžiuje“ nagrinėjama, kokių idėjų rinkinys sudaro nacionalinio kostiumo koncepcijos turinį, ir kokiais būdais konstruojama jo forma. Tyrime apibendrinti visuotiniai nacionalinio kostiumo tapsmo dėsningumai ir jų šviesoje įvertinta, kaip lietuviški tautinio kostiumo modeliai atliepia bendrąsias europines tendencijas, ir kuo yra saviti. Pažymėtina, kad ir Lietuvoje, ir kitose šalyse iki šiol dažniausiai apsiribota savojo nacionalinio kostiumo istorijos tyrimais. Tuo tarpu tautinio kostiumo idėja, kaip daugelis kitų nacionalizmui būdingų reiškinių, pasižymėjo modalumu ir buvo kopijuojama. Universalios įžvalgos tautinio kostiumo istorijoje padeda suprasti šios simbolinės aprangos prasmes ir jos konstravimo metodus. Lietuvių tautinis kostiumas kurtas ir naudotas siekiant lietuvių nacionalinės kultūros pilnatvės bei lygiavertiškumo tarp kitų tautų.

Autorė Teresė Jurkuvienė sukaupė ir panaudojo gausią empirinę medžiagą iš Lietuvos, kaimyninių ir kitų šalių, ypač Skandinavijos ir vokiškai kalbančių valstybių, kurių veikla tautinio kostiumo srityje įtakojo didesnę Europos dalį. Knygą iliustruoja 203 įvairiais laikotarpiais vilkėtų kostiumų fotografijos, piešiniai ir projektai, svarbūs tautinio kostiumo istorijai.