Lietuvių patarlės ir priežodžiai, 2 tomas (E-J)

Šio leidinio sudarytojas, darbo vadovas ir autorius prof. Kazys Grigas sulaukė pasirodant tik pirmojo tomo (V., 2000 m.). Rengiant antrąjį tomą, Jis išėjo į amžinybę. Tolesnis „Lietuvių patarlių ir priežodžių" (LPP) daugiatomio rengimas ir leidyba vykdoma jau be prof. K. Grigo, tačiau naudojantis jo sukurta pateikimo sistema. Be to, Profesorius, galvodamas apie leidinio visumą, pats yra suformavęs didelių, sudėtingesnės sandaros tipologinių straipsnių, įeisiančių į vėlesnius tomus (kai kuriuos jų, vengiant pernelyg sudėtingos tipo struktūros dėl medžiagos gausos ir įvairovės, teko suskaidyti į keletą kompaktiškesnių, tarpusavyje siejamų palyginimo). Vienur kitur per visus tomus pasirodys ir K. Grigo aprašytų patarlių tipų, kurie, rengti pirmajam LPP tomui (A-D), vėliau, nutarus iškelti kitą tipo atraminį žodį, perėjo į tolesnius tomus. Taigi prof. Kazio Grigo įvardijimas tarp šio tomo (ir kitų tomų) autorių yra ne vien pagarbos išraiška mokslininkui, į fundamentinio lietuvių patarlių ir priežodžių leidinio rengimą sudėjusiam didžiąją savo paremiologinės veiklos dalį, bet ir jo rašytinio indėlio patvirtinimas.

Rašant pirmąjį LPP tomą, buvo balansuojama tarp sąlygiškai abėcėlinio ir sisteminio (semantinio) patarlių pateikimo principo (pagal atraminio žodžio abėcėlę - Jei nori netekti d ra u gų-paskolink pinigų; pagal semantiką - A Ik anam ir duona su medum; suformuota keletas semantinių laukų: aklas, alkanas, anksti/ankstyvas ir 1.1.). Taip pagal pirmojo daiktavardžio abėcėlę į LPP 1 pateko Girdėjo skambinant, tik nežino, kurioj bažnyčioj, bet patarlė Durną ir bažnyčioj muša nusiųsta į tolesnį LPP tomą ir įtraukta į patarlės tipo Kvailą ir bažnyčioj muša variantus, t. y. į semantinį kvailo lauką. Pirmojo tomo nedideliems balto ir blogo semantiniams laukams antrajame tome atliepia platūs juodo ir gero laukai, kuriuos formuojant abėcėlinis principas buvo laikytas antriniu. Pastarajame LPP tome semantiniam, taigi tematikos, principui bene dažniau (mūsų manymu - nuosekliau) teikiama pirmenybė nei LPP I, tačiau gausūs, bet menkai varijuojančios leksinės sandaros tipai (pvz., juokiasi puodas, kad katilas juodas) numatyti ir toliau 'pateikti pagal atraminio žodžio, šiuo atveju puodas, abėcėlę, t. v. cituotoji patarlė nebepateko į juodo semantinį lauką, taigi ir į LPP II. Pagal atraminio žodžio abėcėlę pateikiama ir daugybė patarlių, kurios savo leksika neįsilieja į ryškesnius semantinius laukus.