Lietuvių kalbos istorinė morfologija

Šios mokomosios knygos poreikis radosi skaitant lietuvių kalbos istorijos paskaitas Klaipėdos universiteto baltų kalbotyros magistrantams dėl dviejų priežasčių: teorinių ir praktinių studijų sudėtingumas inspiravo kiek įmanoma paprastesnį ir aiškesnį istorinės morfologijos dėstymą, o pasirodę nauji tyrimai skatino papildyti chrestomatinius Zigmo Zinkevičiaus, Jono Kazlausko lietuvių kalbos istorijos veikalus naujesne medžiaga. Leidinys skirtas istorinei lietuvių kalbos morfologijai. Lietuvių kalbos morfologija aptariama dviem aspektais: 1) lietuvių prokalbės rekonstrukcija, t. y. vidinės rekonstrukcijos metodo taikymas: dabartinės lietuvių kalbos morfologinės sistemos susiformavimas aiškinamas ankstesniais kalbos faktais; 2) lietuvių kalbos morfologinės sistemos raida baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų kontekste, t. y. lyginamojo-istorinio metodo taikymas: rekonstruojamos praformos, nustatomi archaizmai ir inovacijos.

Morfologija šioje mokomojoje knygoje suprantama siaurąja reikšme - kaip kalbos dalių klasifikacija, žodžių kaityba ir žodžių formomis reiškiamos gramatinės kategorijos (linksnis, skaičius, giminė, laipsnis; asmuo, laikas, nuosaka, rūšis, apibrėžtumas ), formų ir kaitybinių formantų kilmė. Žodžių darybos aptariami tik tie aspektai, kurie aktualūs gramatinei klasei (pavyzdžiui, struktūriniai veiksmažodžių tipai, sangrąžinės veiksmažodžių formos).
Sinchroninės gramatinių kategorijų interpretacijos lieka nuošaly.

Knygos struktūrą sudaro kalbos dalių istoriniai aprašai - gramatinės kategorijos ir jų raiška - bei įvairios savarankiško darbo užduotys: vienos skirtos rašytinių šaltinių analizei (pateikiami senosios lietuvių raštijos pavyzdžiai ar siūloma patiems pasirinkti senuosius raštus ir surinkti bei aptarti tam tikrus duomenis, pavyzdžiui, morfologiškai išnagrinėti žodžius, atpažinti formas, žodžių darybos modelius, nustatyti morfologinius veldinius ir naujadarus, tarminius ypatumus), kitos - teorinei klausimo interpretacijai (siūloma skaityti lingvistinę literatūrą, pristatyti naujausius tyrimus, metodus). Prieduose pateikiamos lentelės, iliustruojančios teorinę medžiagą, ir keletas senųjų raštų tekstų.

Knyga pirmiausia skirta kalbotyros magistrantūros studijoms. Platus baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų kontekstas leis pasirengti kitoms istorinės kalbotyros studijoms - latvių ir prūsų kalbų studijoms, lyginamajai baltų kalbų gramatikai ir pan., padės istoriškai analizuoti lietuvių kalbos faktus ir tekstus, vertinti žodžių formas chronologijos ir normos požiūriu.

Autorės tikisi, kad leidinys bus naudingas ir kitų pakopų ar studijų krypčių studentams, mokytojams ir visiems, kuriems įdomi kalbos istorija.