Lietuva, Latvija ir Estija 1987-1993 metais. Išsilaisvinimo kronika

Baltijos šalis vienija bendra praeitis, vienas likimas. Siekis kuo daugiau sužinoti apie jų istoriją - tai ilgas ir kantrybės reikalaujantis darbas. Žymaus disidentinio sąjūdžio dalyvio, pedagogo ir mokslininko Vytauto Skuodžio knygos skatina bendrus Baltijos šalių istorijos tyrimus. Šįkart Lietuvos nacionalinis muziejus pristato pakartotinai išleistą ir kartu papildytą šio autoriaus knygą Lietuva, Latvija ir Estija 1987-1993 metais. Išsilaisvinimo kronika.
Leidinio tematika yra mums aktuali ir svarbi. Baltijos vienybės idėja kažkodėl iki šiol nėra kaip reikiant perprasta ir įsisąmoninta. Menkai ji ir praktikuojama. Nesibaigia ginčai su Latvija dėl jūrų sienos, o Estiją sunku įtikinti, kad atnaujinamas Baltijos geležinkelis eitų per Lietuvos sostinę. Visiškai nepasimokyta iš istorijos, tarsi nebūtų žinoma, kad, 1920 metais Lietuvai praradus Vilnių, Latvija, o ypač Estija, į tai žiūrėjo abejingai, tarpais netgi džiaugėsi, kad netekusi sostinės Lietuva yra susilpnėjusi, ir jos gali jausti pranašumą, ypač kad neturi teritorinių problemų. Tad spyriojimasis dėl Vilniaus įtraukimo į atnaujinamą geležinkelį yra tikras istorinis aklumas.
Lietuviai taip pat yra įpratę didžiuotis būtais ir nebūtais pranašumais kaimyninių tautų atžvilgiu. Jie vis nepraleidžia progos pabrėžti, kad yra turėję tikrą valstybingumą, o latviai su estais to nepajėgę sukurti. Ir vieni, ir kiti, vos pralenkę per nago juodymę savo kaimynus, skelbia apie tai visam pasauliui, užuot pasidžiaugę bendrais viso Baltijos regiono laimėjimais.
Naujojoje knygoje kruopščiai suregistruoti įvykiai pirštu prikišamai liudija, kad visas Baltijos šalis sėkmė lydi tuomet, kai jos veikia vienalaikiškai, bendrai, tikslo siekia suderintais veiksmais. Taip vyko lemiamu 1987-1993 metų laikotarpiu, kai trys Baltijos tautos vėl atgimė, suaktyvino savo veiklą ir bendromis pastangomis atgavo Nepriklausomybę, ją brangino ir padėjo pagrindus jos įtvirtinimui. Tik pažvelgę į pirmuosius knygos puslapius matome, kad atgimimo ženklai pasirodė visose Baltijos šalyse beveik vienu metu. Štai dar prieš 1987 m. rugpjūčio 23 d. garsųjį mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, tų pačių metų birželio 14 d., t. y. daugiau kaip dviem mėnesiais anksčiau, Rygoje įvyko mitingas 1941 metų trėmimams paminėti. Jį surengė Latvijos žmogaus teisių gynėjų grupė „Helsinkis-86". Keli mitingo dalyviai buvo suimti.
Nuosekliai išdėstyti faktai, aišku, leidžia lyginti politinius, ekonominius ir kultūrinius procesus trijose Baltijos šalyse ir nustatyti vienos ar kitos šalies pranašumus. Dabar jau galime aiškiai pasakyti, kad Estijos šiandienį iškilimą ir mūsų atsilikimą lėmė privatizavimas. Lietuva privatizavo savo įmones anksti ir beatodairiškai, o Estija to daryti neskubėjo.
Pirmiausia ji įsivedė stabilią valiutą ir tik po to svarbius ūkinius objektus pardavė už tikrus pinigus. Tad Lietuvos „žemas startas" ne padėjo, o sukliudė pažangai. Taip pat kiti visuomeniniai ir politiniai procesai dauggeriau suprantami juos lyginant ir vertinant trijų Baltijos šalių istorijos kontekste. Tai suprasti padės ir naujoji Vytauto Skuodžio knyga. Ji bus naudinga mokiniams ir studentams, taip pat visiems besidomintiems istorija.
Prof. dr. Zenonas Butkus