Iki 12.20 12:00 val. pateiktus ir apmokėtus užsakymus - pristatysime į paštomatus Lietuvoje iki Šv. Kalėdų! Daugiau  ČIA >>

Šventinės dovanos mobile 🔥 SUPER KAINŲ lentynos! Nuo -20% iki -80% pigiau! Naršykite čia >>  🔥
Šiuo metu neparduodama

Įrašykite savo el. paštą ir informuosime, kai prekę turėsime

Knygos aprašymas

Knygoje "Lietuva kaip problema" nagrinėjamos konkrečios problemos:

Kas yra mokslinis politikos pažinimas?

Kodėl Lietuvos tautinė valstybė yra sunkiai įgyvendinimas uždavinys?

Kuo skiriasi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir tautinė valstybė kaip politinio gyvenimo formos?

Kaip dabartinė liberalioji demokratinė valstybė keičia istorijos ir politikos santykio supratimą?

Kodėl vyskupas Motiejus Valančius gali būti traktuojamas kaip LDK ir tautinę valstybę jungianti grandis?

Kodėl įstatyminis Lietuvos atmintinų dienų sąrašo papildymas Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos data tapo rimta politine problema?

Koks Algirdo Brazausko ir Vytauto Landsbergio istorinių ir politinių pažiūrų santykis?

Kokią žymę Valdo Adamkaus istorijos refleksijoje įspaudė emigracija ir kaip tai atsispindėjo jo prezidentinėje veikloje?

Ką Lietuvos ir kitų valstybių gyvenimui reiškia valstybininkas?

Kodėl demokratijai nereikia religijos?

Kaip susižavėjimas anglosaksų moralės filosofija nūdienos Lietuvos filosofinį gyvenimą stumia į aklavietę, de facto netiesiogiai keldamas klausimus politikai Lietuvoje?


Alvydas Jokubaitis – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius. Knygų „Postmodernizmas ir konservatizmas“ (1997), „Liberalizmo tapatumo problemos“ (2003), „Trys politikos aspektai: praktika, teorija, menas“ (2005), „Politika be vertybių“ (2008), „Vertybių tironija ir politika“ (2012) autorius.

Raimundas Lopata – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, Baltijos agroverslo instituto (ARVI įmonių grupė) prezidentas, Ukrainos nacionalinės T. Ševčenkos premijos nominantas.

PRATARMĖ


Kasdienio pasaulio žmonėms atrodo, kad jie žino, kas yra politika. Tačiau paprašius apibrėžti, jie dažniausiai sutrinka. Italai sako, kad politika yra šachta, iš kurios žmonės grįžta juodi, o vokiečiai prisimena Otto von Bismarcko posakį, kad gera politika - tai visų pirma gera sutartis su Rusija. Kiekviena tauta turi kokį nors linksmą atsakymą į klausimą, kas yra politika? Tačiau tai - daugiau ne atsakymai, o tik bėgimas nuo jų.

Rimtai kalbant, politika yra žmogaus proto ir rankų kūrinys, pasižymintis kažkuo, kas ją iškelia aukščiau už kultūrą. Aristotelio nuomone, žmogus yra politinis gyvūnas. Žmogus negali be politikos. Politika panaši į religiją. Tai, kaip žmonės meldžiasi, yra kultūra, bet tai, kam jie meldžiasi - Dievas - nėra kultūra. Politika negali būti tapatinama vien su valstybe, teise ir valdymu. Politikos ir valstybės terminus skiria apie dvidešimties amžių laikotarpis, o pažvelgus į įstatymų leidybą, matyti, kad politika yra teisės pagrindas, o ne atvirkščiai. Žmonės daug kalba apie politiką, bet negali pasakyti, kas tai yra. Visi politikos apibrėžimai jau savaime numato politinį veiksmą.

Politikos mokslai yra humanitariniai ir sociologiniai. Kai kuriose Europos Sąjungos vakaruose esančiose valstybėse jie priskiriami menams. Bet kuriuo atveju yra bent du skirtingi būdai politikai pažinti. Klasikiniai politinės filosofijos tekstai yra ryškiausi humanitarinio politikos mokslo pavyzdžiai. Šalia jų galima nurodyti didesnei pozityvizmo filosofijos įtakai nepasidavusių istorikų tyrinėjimus. Politikos filosofai nebijo ginčų dėl politinių vertybių ir neapsiriboja vien tik ryšių tarp faktų aiškinimu. Juos domina politinių įvykių ir faktų prasmė. Pozityvizmui nepasidavė istorikai taip pat nenori politinių įvykių derinti prie bendrų dėsningumų, bet bando atskleisti jų individualumą ir nepakartojamumą. Filosofinio ir istorinio pažinimo atveju politika akivaizdžiai priešinasi gamtamokslinio stiliaus dėsningumams ir apibendrinimams. Sociologinio politikos mokslo atstovai elgiasi kitaip - jie reikalauja griežtai atskirti faktus ir vertybes. Jiems svarbiausia tyrimo metodai ir operacijos. Sociologinis tyrimas yra pagrįstas santykių tarp žmonių pavertimu matematiniais santykiais. Tokio tyrimo šalininkams rūpi žinių apie politiką tikslumas, objektyvumas, neutralumas, patikimumas, pa-neigiamumas, patikrinamumas ir aritmetinis apskaičiuojamumas. Ši knyga yra humanitarinių politikos mokslų bandymas.

Informacija

Autorius: Raimundas Lopata, Alvydas Jokubaitis
Leidėjas: Tyto alba
Išleidimo metai: 2014
Knygos puslapių skaičius: 359
Formatas: 15x21, kieti viršeliai
ISBN ar kodas: 9786094660467

Pirkėjų atsiliepimai

Tik registruoti vartotojai gali rašyti apžvalgas. Kviečiame, prisijungti arba užsiregistruoti