Leonardas da Vinčis

Leonardas - archetipinis renesanso žmogus, kuriam jokia pažinimo sritis neliko neatversta knyga. Jo gyvenimas ir darbai nepaliaujamai žavėjo ir žavi ateinančias kartas. Anksčiau jis buvo žinomas tik kaip tapytojas, nors didžioji dalis jo paveikslų buvo dingę iš akiračio, o nemažai žemesnio lygio darbų, kurie priklauso kitų dailininkų teptukui, buvo klaidingai priskiriama jam.


Visas stulbinantis jo genialumo mastas atsiskleidė tik palyginus nesenais laikais, kai buvo vėl atrasti jo užrašai ir piešiniai. Tam tikrą laiką net atrodė, kad tapytoją Leonardą nustelbs naujai pelnyta jo kaip mokslininko šlovė. Vėliau įrodyta, kad mokslininko ir inžinieriaus Leonardo laimėjimai, nors ir tikrai įspūdingi, vis dėlto ne tokie novatoriški, kaip iki tol manyta. Tuo pat metu talentingų meno istorikų plejada su Bernardu Berensonu ir Kenetu Klarku priešakyje mus geriau supažindino su jo menu.


Nors Leonardas veikiausiai būtų priešgyniavęs dėl tokio apibūdinimo, tačiau pirmiausiai jis buvo didis tapytojas. Jo meninis palikimas, palyginti su kitų jo laikų genijų produktyvumu, visiškai menkas, tačiau jame yra bene žymiausi tapybos kūriniai visoje meno istorijoje - "Mona Liza" ir "Paskutinė vakarienė" .



D.M. Fieldas studijavo istoriją Kembridžo universitete (Anglija), kelerius metus dirbo tarptautinėje meno leidykloje ir ilgainiui atsidėjo vien knygų rašymui. Jis yra daugelio populiarių istorijos ir meno veikalų autorius.