Legendinė „Konrado“ kavinė. Istorinė apybraiža apie tarpukario Kauno bohemą

Antrasis leidimas.

Kaunas, buvusios Rusijos imperijos pasienio tvirtovė, tapo miestu, vėliau išaugo iki Lietuvos laikinosios sostinės lygio. Tai fenomenalus reiškinys Lietuvos istorijoje ir jos kultūroje. Fenomenu galima vadinti ir tarpukario menininkų bohemą.

Knygoje „Legendinė „Konrado“ kavinė. Istorinė apybraiža apie tarpukario Kauno bohemą“ pasakojama apie garsiausią tarpukario Kauno intelektualų susibūrimo vietą, buvusią Laisvės alėjoje 45, – „Konrado“ kavinę, kuri yra tarsi to meto simbolis. Pasak to laikmečio liudininkės rašytojos Halinos Korsakienės, tai buvo „Kauno dvasios aristokratų seklyčia, kur svarstomos meno, literatūros ir politikos problemos“. Tai pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje stichiškai atsiradęs Kauno kultūros, meno ir spaudos atstovų neoficialaus bendravimo bei traukos centras, turėjęs pretenzijų į analogiją su Paryžiaus „Rotonda“ bei Krokuvos „Žaliuoju balionėliu“. Į „Konrado“ kavinę rinkdavosi įvairių pažiūrų ir skirtingų kartų rašytojai, dailininkai, teatralai, muzikai, žurnalistai. Ryškiausios šią kavinę pamėgusios asmenybės buvo Juozapas Albinas Herbačiauskas, Juozas Keliuotis, Vincas Krėvė, Balys Sruoga, Kazys Binkis, Justinas Vienožinskis, Juozas Miltinis, Petras Cvirka, Jonas Marcinkevičius, Antanas Venclova, Bronys Raila, Borisas Dauguvietis. Kai būdavo Kaune, čia būtinai užsukdavo diplomatas ir poetas Jurgis Baltrušaitis, diplomatas, vertėjas Karolis Račkauskas-Vairas, Vakaruose išgarsėjęs dailininkas Neemija Arbit Blatas, Kauną pavadinęs mažuoju Paryžiumi. Savo stalelį turėjo operos dainininkė Marijona Rakauskaitė ir scenografas Liudas Truikys. Čia dainavo Antanas Dvarionas, Juozas Indra, Romanas Marijošius, Aleksandras Vertinskis, Danielius Dolskis, publiką virtuozišku grojimu užburdavo smuikininkas Michelis Hofmekleris ir Danielius Pomerancas.

Piešiamų vaizdų ir kavinės lankytojų gyvoji trauka tiesiog įsuka į patį laikinosios sostinės naujienų, madų, pašnekesių temų verpetą. Knygoje atskleidžiama to meto istorinė situacija, pasakojamos kavinės lankytojų gyvenimo dramatiškos ir linksmos istorijos.

Istorinėje apybraižoje „Legendinė „Konrado“ kavinė. Istorinė apybraiža apie tarpukario Kauno bohemą“ apibendrinta tai, kas buvo nutylėta sovietmečiu, ilgintis Nepriklausomybės laikų.

Juozas Brazauskas ( g. 1952 m. Kėdainiuose) – istorikas, publicistas, mokytojas ekspertas (1993), nusipelnęs panevėžietis mokslo srityje (1998), Lietuvos Respublikos Seimo įsteigto Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatas (2013), apdovanotas Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno premija už kultūros paveldo, kraštotyros sklaidą (2018), Knygnešio Martyno Survilos premijos laureatas (2019), daugiau kaip 30 istorijos vadovėlių ir mokymo premonių autorius ir sudarytojas. Gyvena ir kuria Panevėžyje.