✅ Žaislai ir žaidimai -25% PIGIAU! Naršykite čia >> ✅

🚛 Nemokamas pristatymas nuo 20€ į paštomatus. Daugiau čia >> 🔥 SUPER KAINŲ lentynos! Nuo -20% iki -80% pigiau! Naršykite čia >> 🔥
Šiuo metu neparduodama

Įrašykite savo el. paštą ir informuosime, kai prekę turėsime

Knygos aprašymas

Vanessa Roggeri gimė ir augo Sardinijoje, Kaljario mieste, kur baigė tarptautinių santykių studijas. Močiutės pasakojimai apie stebuklingą ir paslaptingą senovės Sardiniją paliko neišdildomą pėdsaką autorės atmintyje. Ši atmintis paskatino rašyti ir išsaugoti gyvybės siūlą, jungiantį su beveik prarasta magiškosios Italijos salos praeitimi.


"Surinkau visas istorijas, kurias man pasakodavo mano seneliai ir kurias šiandien prisimenu su nostalgija. Užaugau su šiais pasakojimais apie cogas, apie nuragių fėjas ir t. t., šiandien tokias istorijas laikytume fantastinėmis arba priskirtume tautosakai, tačiau mano seneliams, anksčiau ir mano proseneliams, tai turėjo kitokią prasmę. Jie iš tiesų jomis tikėjo ir sakė, jog patys jas išgyveno. Mano prosenelis iš tikrųjų šaudė medžiokliniu šautuvu į tuos, kurie, jo manymu, buvo gnomai ir naktį įsiverždavo į namus, kad pavogtų puode išvirtus lęšius!"

Iš interviu su autore, išspausdintame pirmajame knygos leidime: Vanessa Roggeri. Cuore selvatico del ginepro, 2013 Garzanti Libri, Milano.


„Mano senelis šaudė į gnomus, o močiutės kaimynė buvo coga – ragana. Ir tai ne pasaka – tai mano Sardinija“, – sako romano „Laukinė kadagio širdis“ autorė Vanessa Roggeri.


Dangų plėšant žaibams ir griaudžiant perkūnijai, Zarų šeimoje gimsta septintoji dukra, kurios atėjimo į šį pasaulį niekas nelaukė. Gimdama ji atsinešė ir prakeiksmą būti coga – ragana. Norėdama išvengti gėdos ir gresiančių nemalonumų, šeima nutaria atsikratyti ką tik gimusios mergytės, tik ne vyriausioji dukra Liucija...


Ši intriguojanti, kupina mistikos istorija "Laukinė kadagio širdis" glaudžiai susijusi su Sardinijos senaisiais papročiais ir tikėjimais. Kaip sako Vanessa Roggeri, raganomis, gnomais, nužiūrėjimais ir kitokiais paslaptingais dalykais dar ir dabar tikima Sardinijos kaime. Ji nuo mažens iš savo senelės girdėjo daug šiurpių istorijų, ir tas dialekto skambesys, močiutės veido išraiška ir jos sunertos rankos įspaudė atmintyje gilų pėdsaką.

Pagrindiniai romano personažai – moterys: stiprios ir nuolankios, aistringos ir pasiaukojančios.


Iš italų kalbos vertė Eglė Kupšytė

PROLOGAS


NAMAS SU įgriuvusiais stogais buvo didžiulis. Kiemelyje eiti trukdė aukštos ir tankios piktžolės. Aš, mano vyresnysis brolis ir jaunesnioji sesuo prie aukštų pagrindinių vartų nustėrę beviltiškai dairėmės vienas į kitą. Prieš išvykdami dar nebuvome nutarę, ką darysime su gimtaisiais mūsų motinos namais. Troškome pamatyti vietą, kur ji gimė ir augo, pajusti, ar motinos gyvybė dar teberusena šiame name po jos mirties. Bet dabar, išvydę griūvantį namą, netikėtai sutrikome ir pajutome tuštumą, lyg ši kelionė būtų netekusi prasmės.

Įšokau į piktžolių šabakštyną ir tekina nubėgau prie durų, nedrįsdama ilgiau pasilikti tamsioje žolynų gilumoje. Viešpatavo likimo valiai paliktų namų ramybė, tokia gūdi tyla, kad ausyse girdėjau tik savo širdies plakimą. Pabandžiau įsivaizduoti savo motiną, kai ji dar buvo maža mergaitė ir žaidė namuose, kurie anuomet garsėjo turtais ir grožiu. Netikėtai išsibarstę vaikystėje girdėtų pasakojimų fragmentai materializavosi įgydami formą. Kai buvome vaikai, mano motina mėgdavo pasakoti įvairias istorijas. Jos akimis regėjau visą pasaulį, o jos dieviškas balsas apraizgydavo mane plonyčiu svajonių tinklu. Tik užaugusi ir išnirusi iš vaikystės prieblandų supratau, kad tai nebuvo tik fantazija; kur kas skaudesni ir tikresni dalykai pynėsi šiose istorijose. Kai kas svarbaus, susiję su mano motinos gyvenimu. Dalykai, kuriuos tik dabar pradėjau iš tiesų suprasti.

Tarsi sušildyta ir sustiprinta šios tiesos, pažvelgiau į rimtą savo brolio veidą ir ašarų priplūdusias sesers akis. Jei kas nors šią akimirką būtų mane matęs, tikriausiai būtų pamanęs, jog nepriklausau šiai šeimai, dar daugiau, kad nesu Liucijos Žaros dukra, nes mano veide pasirodė šypsena.

Paskutiniais gyvenimo metais mano motina ne sykį kartojo, kad namas Bagintu miestelyje buvo jos žemiškasis palikimas mums, vaikams. Įsikalė šią mintį į galvą, lyg tai būtų buvęs didžiausias jos turtas; ji nė nenutuokė, kad mums jau buvo perdavusi kai ką daug vertingesnio.

Ne, Liucijos palikimas buvo ne tas tuščias namas. Tik ilga ir varginanti kelionė į šį užmirštą kaimelį padėjo mums suprasti, kad visos jos istorijos, tvirčiausios ir drąsiausios moters pamokymai, buvo pati vertingiausia dovana. Tai tos pačios istorijos, kurias šiandien pasakoju savo vaikams, o vieną dieną jie pasakos savo vaikams, tik taip mus jungiantis nematomas siūlas niekada nenutrūks.

Informacija

Autorius: Vanessa Roggeri
Leidėjas: Homo liber
Išleidimo metai: 2015
Knygos puslapių skaičius: 192
Formatas: 15x22, kieti viršeliai
ISBN ar kodas: 9786094460913

Pirkėjų atsiliepimai

Tik registruoti vartotojai gali rašyti apžvalgas. Kviečiame, prisijungti arba užsiregistruoti