Laozi

„Yra tokių išmintimi ir sakralumu paženklintų knygų, kuriose sukauptos pamatinės žmogaus dvasios vertybės, nulėmusios civilizacijų raidos kelius. Tai lyg išminties vulkanai, intelektine ir dvasine energija tūkstantmečius maitinantys žmoniją. Kartų kartoms tai yra neišsenkanti įkvėpimo versmė, etinis kelrodis, padedantis susikurti gyvenimo ir kūrybos filosofiją. Tokių knygų labai nedaug. Tai – „Rigveda“, „Upanišados“, „Biblija“, „Koranas“, „Lunyu“, „Laozi (Dao De Jing)“. 1926 metais Hermannas Hesse straipsnyje „Kiniškos mintys“ rašė: „Apie kinų filosofą Laozi iš esmės niekas Vakaruose nežinojo du tūkstantmečius, o per pastaruosius penkiolika metų jis buvo išverstas į visas Europos kalbas, ir jo „Dao De Jing“ tapo madinga knyga... Senovės kinų išmintis ir kultūra pergalingai įžengė ne tik į Vakarų muziejus, bibliotekas, bet ir į mąstančios jaunuomenės širdis.“
Antanas Andrijauskas

Laozi – pusiau legendinis kinų filosofas, laikomas vienu iš filosofinės daoizmo srovės pradininkų. Vieni laiko jį Konfucijaus amžininku, kiti mano Laozi gyvenus kiek vėliau. Religinėje daoizmo tradicijoje šis išminčius įgijo dievybės statusą, o šiandien jis – viena iš reikšmingiausių kinų kultūros asmenybių, kurios išmintimi remiasi ir kai kurie autokratijai priešiški judėjimai, ir Kinijos teisės tradicija.

Žinomiausias išlikęs Laozi išminties paminklas – Dao De Jing, kurio pavadinimas reiškia šventąjį raštą apie gyvenimą ir dorybę. Dažnai tradicijoje ši išminties knyga vadinama tiesiog jos autoriaus vardu, nors neginčijamų įrodymų, jog vienintelis jos autorius yra Laozi, nėra. Po Biblijos, šis tolimųjų rytų filosofijos ir religijos paminklas yra populiariausia į užsienio kalbas verčiama knyga.

Knygoje „Laozi“ autorius atskleidžia pagrindinius kinų kosmogonijos – Visatos atsiradimo ir prigimties – principus. Laozi pasitelkia įvairias stilistines figūras, tokias kaip paradoksai, analogijos, palyginimas, senosios patarlės, pakartojimai, simetrija, rimas ir ritmas. Tai padeda jam geriau atskleisti pagrindinę knygos idėją, svarbiausią būties principą ir idealą – Dao.

Dao nematomas, bet nėra transcendentalus. Nors turi begalines galias, yra kuklus. Jis – kiekvieno daikto ir esinio pradžia ir pagrindas. Laozi sako, jog žmonės turi aistras ir veikia laisva valia, tačiau dažnai toks veikimas sugriauna natūralų Dao balansą. Jo šventoji knyga – tai kelias, kuriuo žengdami išminčiaus mokiniai gali susigrąžinti harmoniją ir sugrįžti į prigimtinį savo būvį.

Pagrindinės dorybės, moko Laozi, – paprastumas ir kuklumas, jos priešingos savanaudiškam elgesiui. Žmogaus gyvenime tai reiškia nereikalingos prabangos atsisakymą, politikoje – karo vengimą, nuosaikius įstatymus ir subalansuotus mokesčius. Šie Laozi klojami principai davė pradžią daoizmo religinei tradicijai ir suteikė jai filosofinį pagrindą. Ji tapo atsvara tuo metu Kinijoje paplitusiam konfucionizmui.

Poetiška kalba parašytą tekstą sudaro dvi dalys ir 81 skyrius, kurie stulbina skaitytoją tikslumu ir įtaigumu. Čia atskleidžiamas Visatos suvokimas, žmonių gyvenimo ypatybės, visuomeninių santykių samprata. Grakščios šio teksto ištaros paaiškina ne tik visa ko atsiradimą, bet ir veikimo dinamiką, iškelia paviršiun nežinomus pasaulio veikimo mechanizmus.