Laiškai iš Drakono kalnų. Dvasinis vadovas

"Esu piligrimas. Piligrimas suprantamas kaip svetimšalis arba keliautojas, kuris aplanko tam tikras sakralines vietas priklausomai nuo savo tikėjimo. Mano kelionė į Gaiviojo Rytmečio šalį prasidėjo 1990 m., kai į Vilnių atvyko budistų mokytojas ir „pasiėmė mane“. Nuo tos akimirkos pradėjau domėtis šalimi, iš kurios zen mokymas pasiekė Lietuvą. Ir tik po devynerių metų pats išsirengiau į Seulo Hwa Gye Sa šventyklą, kur priėmiau įžadus ir pagaliau tapau budistų vienuoliu. Šiuose laiškuose – mano mintys apie keliones, žmones, įvykius, išgyvenimus."

Kęstutis Marčiulynas gimė 1961 m. rugsėjo 14 d. Veliuonoje. Pietų Korėjoje tapęs Kvan Umo dzenbudistų mokyklos vienuoliu gavo Bo Haengo (korėjiečių k. „platus veiksmas“) vardą. Daugiau kaip 20 metų gyveno ir praktikavo įvairiuose Pietų Korėjos vienuolynuose siekdamas atsakyti į klausimą „Kas aš esu?“

Šiuose jo laiškuose ir pokalbiuose dėstomi dvasiniai išgyvenimai, patirtys, mintys, kaip susivokti, kas svarbiausia gyvenime, kaip įveikti sunkumus ir pasiekti laimę, kaip pakilti po sunkių krizių, gvildenamos kitos aktualios šių dienų žmogui temos.

Vienuolis ruošėsi jau šį pavasarį visam laikui sugrįžti į Lietuvą, bet 2022 metų balandžio 22 dieną jis netikėtai paliko šį pasaulį. Knygos „Laiškai iš Drakono kalnų“ pabaigoje sudėti paskutiniai jo laiškai ir pokalbiai, parašyti per pandemiją.

"Meditacija yra darbas su savimi. Tai mėginimas įsižiūrėti į save – kas yra tas, kuris čia sėdi? Kaip išlaisvinti dvasinę intuiciją, kuri mūsų visų yra įgimta? Tą dievišką pradą, aštrų žvilgsnį ir aiškų žingsnį. Kai kiekvienas žingsnis žengiamas be jokios abejonės... Kaip to pasiekti? Yra įvairių technikų – sekti savo kvėpavimą, kalbėti ar giedoti mantras. Viskas tam, kad sukauptum dėmesį į čia ir dabar. Tai tik technika, bet to maža. Todėl ir iškyla pats didžiausias egzistencinis klausimas – „Kas aš?“ Atsakymo į tai nėra. Tik visa apimantis klausimas. Tačiau šio klausimo niekas tau negali primesti – arba tu jį turi šiandien, arba ne. Bet jei ne šiandien, tai turėsi ryt, po metų, o gal prieš mirtį. Anksčiau ar vėliau vis tiek turėsi. Geriau jį užduoti anksčiau..."