Kviečių pilvas

"Kviečių pilvas" - svarbiausia XXI amžiaus knyga apie sveikatą.

Kodėl anksčiau moterys beveik nesimankštindavo, bet retai kuri sverdavo per 60 kilogramų?
Kodėl antsvorio turi daug ir rimtai sportuojantys sportininkai?
Kodėl „alaus pilvus“ turi alaus negeriantys paaugliai ar namų šeimininkės?
Kodėl negalite atsikratyti antsvorio, nors maitinatės sveikai ir valgote tik visų grūdo dalių duoną?
Ne saikingai vartojamas cukrus ar riebalai kalti, įsitikinęs medicinos mokslų daktaras Williamas Davisas. Šokiruojančioje knygoje apie kviečius jis pagrindžia teiginį, kad daugelis sveikatos problemų, pradedant nuovargiu ir baigiant virškinimo sutrikimais bei nutukimu, susijusios su nekaltai atrodančiu sėlenų keksiuku ar riestainiu su cinamonu ir razinomis, kurį kas dieną suvalgote užsigerdami kava.
Į žmogaus mitybą įtraukti grūdai padidino užkrečiamųjų ir kaulų ligų skaičių, vaikų mirtingumą, sumažino gyvenimo trukmę ir tapo cukrinio diabeto atsiradimo priežastimi.

„Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien“, – skaitome Biblijoje. Šimtai priežodžių patvirtina, kokia duona reikšminga mums ir mūsų protėviams. Tiesą sakant, suvokimas, kad šis maisto produktas yra gyvybiškai svarbus, yra taip giliai įsišaknijęs, kad mintis, jog jis gali būti mums žalingas, kelia nerimą ir prieštarauja ilgus amžius vyravusiam kultūros požiūriui į kviečius ir duoną.
Tačiau šiandienė duona menkai panaši į kepalus, kuriuos iš krosnies traukdavo mūsų protėviai. Viskas pasikeitė XX a. pradžioje, kai įsigalėję hibridizacijos metodai iš esmės pakeitė kviečius: gautas unikalus ir beveik neatpažįstamas produktas, palyginti su pradiniu augalu, nors ir vadinamas tuo pačiu kviečių vardu. Galvota apie didesnį derlių, mažesnes sąnaudas, tonas iš hektaro, nekeliant klausimo, kaip šios savybės dera su žmonių sveikata. Taigi dėl to kepalas duonos, sausainis ar blynai šiandien visiškai skiriasi nuo prieš tūkstantmetį keptų savo brolių ir netgi nuo tų, kuriuos kepė mūsų močiutės. Jie gali atrodyti taip pat, jų skonis gali būti toks pats, tačiau skiriasi jų biocheminė sudėtis. Nedideli kviečių baltymų struktūros pokyčiai gali lemti skirtumą tarp kviečių, kurie niokoja imuninį atsaką, ir tų, kurie nesukelia jokio imuninio atsako.

Jeigu pastebėjote, kad tampotės iššokusį, nepatogų „kviečių pilvą“ ar nesėkmingai bandote įsisprausti į praėjusiais metais dėvėtus džinsus, mėginate įtikinti savo gydytoją, jog maitinatės tinkamai, tačiau vis dar turite antsvorio, esate priešdiabetinės būklės, kenčiate nuo aukšto kraujo spaudimo ir cholesterolio arba desperatiškai bandote paslėpti gėdingas vyriškas krūtis, nuspręskite atsisveikinti su kviečiais.
Tai ne tas produktas, kurį taip gerbė ir valgė mūsų protėviai, o XX amžiaus selekcininkų išradimas! Atsisakykite kviečių, ir šių problemų neliks.

Vertė Dalia Janušaitienė