Kur Dievas, kai skauda?

Skausmas ir kančia mus sukrečia. Apėmus skausmui dėl ligos ar netekties mes neišvengiamai pradedame klausti, kodėl? Už ką? Nepagydoma liga suserga vaikas, sudūžta lėktuvas. Kodėl tai turėjo įvykti?

Instinktyviai mūsų žvilgsnis nukrypsta į Dievą. Ar Dievas negalėjo, o gal nenorėjo užkirsti tam kelio? Net ir žmonės, kurių kasdienybėje Dievui nėra vietos, pradeda klausti: "Kaip galėjo mylintis Dievas tai leisti?". Krikščionys pasijunta Dievo, kuriuo pasitikėjo, apleisti ir išduoti.

Dar galime prisiminti siaubingas nekaltų žmonių žudynes per visą kruviną žmonijos istoriją iki dabar. Kaip suderinti Dievo meilę su žmonių kančiomis visame pasaulyje ir tos vėžiu sergančios mergytės tėvų sielvartu.

Kodėl Dievas iš viso leido mūsų kūnams jausti skausmą? Ką iš tiesų apie skausmą ir kančias sako Biblija? Kodėl nekaltieji kenčia? Kaip iškentė ir nepalūžo baisias traumas ar holokausto žiaurumus pergyvenę žmonės? Kaip mes galime padėti kenčiantiems? Kuo jiems gali padėti tikėjimas?

Į šiuos klausimus bandys atsakyti žymus autorius Philip Yancey, Lietuvos skaitytojams pažįstamas kaip knygos "Jėzus, kurio niekada nepažinojau" autorius. Ieškodamas atsakymų iš šiuos klausimus, jis perskaitė gausybę knygų, lankėsi leprozoriume, kalbino visiškai paralyžiuotus sportininkus, metus laiko lankėsi nepagydomai sergančiųjų paramos grupėje, susirašinėjo su daugybe kenčiančių žmonių.

Kai kurie jo atrasti atsakymai bus netikėti, kai kuriuos klausimus teks užduoti kitaip, kiti taip ir liks neatsakyti. Tačiau bet kuriuo atveju, į kenčiančius žmones ir į savo pačių skausmą pradėsite žiūrėti kitaip. Kai kurie šią knygą "Kur Dievas, kai skauda" perskaitę žmonės sakė: "Ačiū Dievui už skausmą".

Philip Yancey (gimęs 1949 m.) yra vienas populiariausių krikščionių amerikiečių autorių. Visame pasaulyje parduota daugiau kaip 14 milijonų jo knygų. Dvi jo knygos pelnė ECPA krikščioniškos metų knygos apdovanojimą: 1996 metais "Jėzus, kokio niekada nepažinojau" (Katalikų pasaulis, 2002 m.) ir 1998 metais "Kodėl malonė tokia nuostabi".

Kai Philip Yancey buvo vieneri, jo tėvas mirė nuo poliomielito bažnyčios nariams paraginus atsisakyti gyvybę palaikančios įrangos, tikintis, kad Dievas jį išgydys. Įtakotas šios ir kitų blogų patirčių sustabarėjusioje bažnytinėje aplinkoje, Yancey vienu metu buvo praradęs tikėjimą. Baigęs mokyklą, mokėsi Kolumbijos Biblijos kolegijoje, kur sutiko savo žmoną Janet. Čikagos universitete ir Vytono kolegijoje įgijo anglų kalbos ir komunikacijos magistro laipsnius.

2007 metų vasarį Yancey patyrė sunkių sužeidimų autoavarijoje, bet sėkmingai pagijo. 2007 m. rugpjūtį jis pasiekė savo tikslą įkopti į visas 54 viršukalnes Kolorado valstijoje, aukštesnes nei 14 000 pėdų (4 300 m), į tris paskutines viršūnes įkopė jau po avarijos.

TURINYS

Įžanga / 9

1. Amžinas klausimas / 15

    I. KODĖL EGZISTUOJA TOKS REIŠKINYS KAIP SKAUSMAS?

2. Dovana, kurios niekas nenori / 26

3. Beskausmis pragaras / 40

4. Agonija ir ekstazė / 53

    II. AR SKAUSMAS YRA ŽINIA NUO DIEVO?

5. Dejuojanti planeta / 70

6. Ką Dievas bando mums pasakyti? / 88

7. Kodėl čia esame? / 102

8. Rankos per trumpos kumščiuotis su Dievu / 121

    III. KAIP ŽMONĖS REAGUOJA Į KANČIĄ?

9. Po nuopolio / 138

10. Stovėsiu ant savo kojų ir šoksiu / 154

11. Kiti liudininkai / 170

12. Kraštutiniai atvejai / 181

13. Kovos dėl išgijimo frontai / 198

14. Baimė / 207

15. Bejėgiškumas / 221

16. Prasmė / 236

17. Viltis / 251

ĮŽANGA

Knygų leidyboje, kaip ir smegenų chirurgijoje ar automobilių mechanikoje, galioja esminė taisyklė: "Jei nesugedo, netaisyk." Kadangi žmonės vis dar perka originalų knygos "Kur Dievas, kai skauda?" leidimą, bandydamas iš esmės jį peržiūrėti, greičiausiai sulaužysiu šią taisyklę.

Šią knygą parašiau įpusėjus 70-ajam praeito amžiaus dešimtmečiui, kai dar nebuvau sulaukęs nei trisdešimties. Nuo tada nesiliauju galvojęs apie šią temą. Kaip pėdsekys aplink šviežius pėdsakus mintys vis sukasi apie skausmo problemą ieškodamos atsakymo užuominų. Be to, per tuos metus gavau šimtus skaitytojų laiškų, daugelyje kurių - širdį veriantys pasakojimai apie asmeninę skausmo kelionę. Dėl šių priežasčių pajutau pareigą grįžti prie kažkada baigto darbo ir jį atnaujinti.

Daugelis Biblijos tyrinėtojų laiko Jobo knygą seniausia iš visų Šventojo Rašto knygų, todėl nuostabu, kad Jobo taip iškalbingai iškelti klausimai vis dar svarbūs šiandien. Amžiams bėgant, jie skamba vis garsiau ir aštriau. Pavadinimas naujam romanui The Only Problem ("Vienintelis klausimas") paimtas iš pokalbio apie tai, kaip geras Dievas gali leisti žmonėms kentėti. "Iš esmės, tai vienintelis klausimas, kurį verta svarstyti" - nusprendžia pagrindinis veikėjas.

Mane stebina dar vienas dalykas. Knygos skausmo tema gražiai pasidalina į dvi grupes. Senosios knygos, parašytos tokių autorių kaip Tomas Akvinietis, Bunjanas (Bunyan), Donas (Donne), Liuteris, Kalvinas ir Augustinas, be murmėjimo priima skausmą ir kančią kaip naudingus Dievo įrankius. Šie autoriai neabejoja Dievo veiksmais. Jie paprasčiausiai bando "pateisinti žmoguj Dievo kelius". Jie rašė labai užtikrintai, lyg savo samprotavimų jėga galėtų nuraminti emocinę reakciją į skausmą.

Šiuolaikinės knygos apie skausmą labai skiriasi. Jų autoriai mano, kad blogio ir kančios mastas pasaulyje nedera su tradiciniu, požiūriu gero ir mylinčio Dievo įvaizdžiu. Taip Dievas praranda savo, kaip teismo draugo, statusą ir patenka į teisiamųjų suolą. Lyg tie pikti šiuolaikiniai autoriai sakytų: "Dieve, kaip gi galėtum save pateisinti?" Daugelis jų imasi keisti Dievo sąvoką iš naujo apibrėždami Jo meilę arba suabejodami Jo galiomis suvaldyti blogį.

Kai palygini šių dviejų kategorijų knygas, nuotaikos skiriasi; stulbinančiai. Lyg šiuolaikiniai žmonės manytų turį kentėjimų rinkos monopolį. Mes užmirštame, kad Liuteris ir Kalvinas gyveno pasaulyje be eterio ir penicilino, kai vidutinė gyvenimo trukmė buvo trisdešimt metų, o Bunjanas ir Donas savo svarbiausius kūrinius parašė kalėjime ir maro karantino kambaryje. Ironiška, kad pykčiu liepsnoja būtent šiuolaikiniai autoriai, besimėgaujantys karališkais patogumais, dirbantys kondicionuojamuose biuruose ir prisikimšę vaistų spinteles eliksyrų.

Perskaitęs kelias lentynas tokių knygų, paklausiau savęs: "Ar pasauliui tikrai reikia dar vienos knygos apie skausmo problemą?" Kadangi nemažai laiko praleidau su kenčiančiais, turėjau pripažinti, kad taip. Supratau, kad daugelis knygų apie skausmą kenčiantiems yra visiškai neaktualios. Jiems skausmas nėra teorinė problema ar teologinis žaidimas, kaip tinkamai sudėlioti dedukcinius išvedžiojimus. Tai santykio problema. Daug kenčiančių žmonių nori mylėti Dievą, bet nemato toliau savo ašarų. Jie jaučiasi įskaudinti ir išduoti. Deja, Bažnyčia dažnai labiau sujaukia nei paguodžia.

Prieš penkiolika metų, kai dėl savo amžiaus neturėjau jokios teisės imtis šio bauginančio skausmo klausimo, tokiems žmonėms parašiau knygą "Kur Dievas, kai skauda?" Peržiūrėti ir papildyti šią knygą iš dalies pastūmėjo mano pokalbiai su daugeliu iš jų. Tam tikra prasme šis naujas leidimas yra lyg dialogas su mano skaitytojais ir kitas žingsnis mano paties dvasinėje kelionėje.

Ypač išplėčiau skyrių "Kaip galime susidoroti su skausmu?" nes tikiu, kad Dievas pašaukė Bažnyčią parodyti Jo meilę kenčiančiam pasauliui. Paprastai manome, kad, klausdami apie skausmą, mes klausiame Dievo, bet šį klausimą jis užduoda ir mums. Kaip mes reaguojame į kenčiančius žmones?

Šiame leidime panaudojau kelis savo straipsnius, išspausdintus žurnale Christianity Today, ir brošiūrą Helping the Hurting ("Padėti kenčiantiems"), išleistą leidyklos Multnomah Press. Esu jiems dėkingas, kad leido įtraukti šią medžiagą.