Kultūros paminklai 27

Naujajame „Kultūros paminklų“ numeryje pateikiama 10 aktualiomis ir įvairiomis temomis (urbanistika, architektūra, istorija, etnografija, menotyra) parengtų straipsnių, atskiras skyrius skirtas naujai atrastoms kultūros paveldo vertybėms.

Neseniai minėjome 100-ąsias Mažosios Lietuvos prijungimo prie Lietuvos metines, ta proga leidinyje net trys straipsniai skiriami šio etnokultūrinio regiono paveldo tyrimams. Ilgamečiai, žinomi autoriai dr. Martynas Purvinas, Marija Purvinienė savo straipsnyje analizuoja sunykusias Šilutės senąsias evangelikų liuteronų kapines. Nagrinėdami senuosius antkapinius paminklus ir jų elementus technologiniu, stilistiniu, etnokultūriniu ir ekonominiu aspektais autoriai pateikė daug vertingų įžvalgų.

Antrame straipsnyje M. Purvinas pristato XVI–XVII a. Kuršių nerijos gyvenviečių raidos bruožus. Autorius nagrinėja Vokietijos archyvuose išlikusius XVI–XVII a. istorinius šaltinius, atskleidžia buvusią nerijos gyvenviečių raidos dinamiką ir jos struktūros pokyčius.

Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja Akvilė Poškienė Mažosios Lietuvos regioną analizuoja per vieno objekto – garsios lietuvininkų Reizgių šeimos sodyboje rastą ir restauruotą kraičio skrynią. Publikacijoje gilinamasi į kūrinio atlikimo techniką, ornamentiką, regioninius bruožus.

2023 metais į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytas Kauno modernizmas, todėl „Kultūros paminklų“ 27 numeryje nemažai dėmesio skiriama šio miesto vystymuisi ir architektūrai aptarti. Rugilė Bružaitė nagrinėja 1944–1966 m. Kauno urbanizavimą, kuris aptariamas ir lyginamas su tarpukariu keltomis idėjomis ir planais. Nuošalėje nepaliekama ir sakralinė architektūra – Silvijos Slaminskienės straipsnyje pirmą kartą analizuojami 1919−1932 m. Kauno katalikų bažnyčių projektavimo ir statybos procesai. Straipsnyje siekiama atskleisti architektų bei inžinierių menines idėjas, parodant, kokios stilistinės tendencijos vyravo bažnyčių architektūroje.

Vertingas Alinos Borzenkaitės straipsnis skirtas rečiau pristatomai temai – vandens malūnų apskaitai ir jos dokumentams XVIII–XX a. I p. Jame aiškinamasi kaip kito apskaitos dokumentacija, į ką buvo kreipiamas dėmesys, ar skirtingais laikotarpiais surašomi duomenys atspindėjo realų vandens malūnų tinklą.

Leidiniu siekiama supažindinti visuomenę su naujausiais restauravimo darbų rezultatais. Žinoma menotyrininkė dr. Dalia Klajumienė pristato skaitytojui savo atliktus detalius tyrimus Panemunės pilyje, joje atidengtą ir restauruotą Vytėnų, arba kitaip Panemunės, pilies patalpų sienų tapybą. Remiantis XIX a. pirmosios pusės archyviniais dokumentais identifikuota ištapytų patalpų funkcija, todėl tapybos motyvų reprezentacija straipsnyje ne tik tampa stiliaus plastikos apibūdinimu, bet ir siejama su konkrečių interjerų dekoravimo madomis.

Sakralinės dailės restauravimo procesai analizuojami Svetlanos Poligienės ir Manto Matuizos straipsnyje apie Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios paveikslą „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu (Čenstakavos Švč. Mergelė Marija)“. Nuosekliai aptariama paveikslo, aptaisų ir karūnų būklė prieš restauravimą, pateikiama paveikslo technologinių ir aptaisų cheminių tyrimų apžvalga, pristatoma restauravimo darbų eiga ir galutinis rezultatas.

Dr. Alantės Valtaitės-Gagač straipsnyje pirmą kartą aprašomi ir lyginami Lietuvoje ir Latvijoje išlikę XVII–XVIII a. bronziniai sietynai, gilinamasi į jų gamybos, tipologijos, išlikimo klausimus.

Restauratorių Ritos Budvytytės ir Erikos Vilkinytės straipsnyje aptariami skulptūros „Nežinomas šv. vyskupas kankinys“ restauravimo, klijavimo procedūros, kurios itin aktualios restauruojant XIX a. II p. ir vėlesnes bažnytinių dirbtuvių gipsines skulptūras.

Numeryje tradiciškai pateikiami duomenys apie naujai atrastus ar tyrinėtus sakralinio kultūros paveldo objektus.