Žurnalistas Dailius Dargis (g. 1978 m.) – žinomas Lietuvos organizuoto nusikalstamumo istorijos specialistas. 2010 metais populiariu, šiuolaikišku stiliumi parašyta jo pirmoji knyga „Tikroji Daktarų istorija“ sulaukė susidomėjimo ne tik visoje Lietuvoje, bet ir tarp užsienyje gyvenančių lietuvių. Knyga tapo skaitomiausia ir buvo išleista keliais tiražais. Liūdnai pagarsėjusi kauniečių Daktarų giminė net keletą kartų bandė uždrausti šią knygą, tačiau teismas jų reikalavimo neišgirdo. Naujausia autoriaus knyga - „Kriminalinė Agurkinių odisėja“ (2018 m.)
Knygoje "Kruvinasis mafijos maršrutas" autorius D. Dargis apžvelgia Lietuvos mafijos istoriją 1990-2010 metais. Čia kruviniausius Lietuvos mafijos istorijos įvykius besiklostančius skirtingose šalies vietose pateikia kaip bendrą visumą. Autorius pateikia drąsių, aštrių, anksčiau niekur neskelbtų faktų, versijų bei unikalių fotografijų lietuviškos mafijos tema.
Žurnalistas remiasi niekur neskelbtais teisėsaugos dokumentų rinkiniais, pateikia pokalbių su viešumo vengiančiais svarbiausiais šalies kriminalinės policijos vadovais, kurie tiesiogiai žlugdė banditų gaujas, ir riboto naudojimo informacijos iš jų asmeninių archyvų, taip pat policijos ataskaitų banditų klestėjimo metais ir anksčiau nepublikuotų nuotraukų iš mafijos archyvų.
Perskaičius šią knygą "Kruvinasis mafijos maršrutas" susidaro įspūdis, kad kone visas karščiausią lietuviško banditizmo dešimtmetį – 1990-2000 metais šalyje karaliavusias organizuotas nusikaltėlių gaujas persekiojo buvusių KGB, policijos, vidaus reikalų sistemos agentų, informatorių bei neaiškių bendradarbių šešėlis. Taip pat nauji duomenys apie išskirtines šešėlinio pasaulio asmenybes: Daktarų šulą Henriką Daktarą, Gaidjurginių bosą Sigitą Gaidjurgį, Tulpinių veikėjus Algimantą Vertelką, Virginijų Baltušį, Vilniaus Brigados krikštatėvius Georgijų ir Borisą Dekanidzes, Kauno mafijos veteraną Algutį – Edvardą Tamulį, garsiausią Lietuvoje samdomą žudiką Alvydą Juodrį - Beną.
Knygoje panaudota nemažai pikantiškų detalių iš šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme jau baigiamos nagrinėti amžiaus mafijos byla vadinamos Kauno Daktarų grupuotės bylos medžiagos.
TURINYS
TURINYS
Įvadas / 5
Mafijos griuvėsiai / 16
Lietuviškosios mafijos architektai / 45
Juodasis verslas: pirmieji kooperatyvai ir reketininkų išpuoliai / 99
Juodoji statistika: šūvių serijos retina gangsterių gretas / 114
Kaip mes vertėme verslininkus / 157
Jie valdė Vilnių / 185
Senoji daktarų gvardija / 219
Monstrų puotos šalia gintarinio kranto / 283
Mafijos virusas kerta prarastąją jaunimo kartą / 310
Lietuvos žudikų prieglauda / 343
Mafijos žudikų pėdsakai nuo Kauno iki Maskvos / 366
IŠTRAUKA
IŠTRAUKA
MAFIJOS GRIUVĖSIAI
"Prisimenu, kai vienas vyras, atėjęs į "Viliją", prisiartino prie manęs ir pasakė, kad atnešė 2 tūkstančius JAV dolerių, o likusius surinks ir perduos vėliau. Aš jo neprisiminiau ir pagalvojau, kad tai kokia nors policijos provokacija. Liepiau jam pinigus palikti barmenei. Po kelių dienų nieko neįvyko, tad paėmęs tuos pinigus nuėjau pas H. Daktarą ir pasakiau jam apie minėtą vyriškį. Daktaras manęs paklausė, ar prisimenu, kas tas žmogus ir už ką atnešė pinigus. Aš negalėjau prisiminti to žmogaus, nes tokių atvejų būdavo beveik kasdien. Tuomet Daktaras paėmė ir padalijo per pusę pinigus, davė tūkstantį JAV dolerių man asmeniškai."
Iš buvusio H. Daktaro kompaniono parodymų Daktarų gaujos byloje
Daktarai, Daškiniai, Gaidjurginiai, Tulpiniai, Princai, Šiliniai, Psichiniai, Brigadiniai, Dambrauskiniai, Švininiai, Baubliai. Šias ir kitas lietuviškos mafijos galiūnų gaujas, praėjusiame dešimtmetyje į šipulius sudaužusias ne vieno paprasto šalies gyventojo, verslininko ir teisėsaugininko svajones ar suluošinusias jų likimus iki gyvenimo pabaigos, šiandien jau mena tik kalėjime dienas skaičiuojantys jų įkūrėjai, lyderiai, eiliniai smogikai, nuo jų nukentėjusieji ir retkarčiais senas jų nusikaltimų, stebinančių absurdišku žiaurumu, sukaustančių šalta rafinuota logika, bylas vartantys žurnalistinių tyrimų autoriai ir jų prašymu minėtas grupuotes prisimenantys teisėsaugos pareigūnai.
"Manau, kad Lietuvos kriminalistikos istorijoje tokių nusikalstamų struktūrų kaip Tulpiniai, Gaidjurginiai ar Daktarai nebebus. Bus kitokių. Šiandien veikiančios jaunosios grupuotės gerokai skiriasi nuo senųjų. Minėtų susivienijimų bylose atsispindi plačiai pagarsėjusių nusikaltėlių gyvenimas - jų savybės, psichologija, kūrimosi, augimo, įgyjamo turto bei patraukimo atsakomybėn etapai", - taip man kalbėjo ilgiausiai Lietuvos istorijoje gyvavusias banditų gaujas triuškinusios LKPB Organizuoto nusikalstamumo tyrimo (ONT) 2-osios valdybos viršininkas R. Gedvilas.
Tik nedaugeliui žinoma, kad būtent jo vadovaujamos valdybos pareigūnai 2000-2008 metais su prokurorais ir tyrėjais sunaikino tris anuomet galingiausias ir žiauriausias kriminalines gaujas.
Šių pareigūnų pastangomis už grotų įkišti ir šiuo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kelerius metus truksiančio teismo proceso pabaigos laukia praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, 1990-2000 metais, Kaune įtakingiausia laikytos Daktarų grupuotės garsenybių trijulė: H. Daktaras, Egidijus Abarius, žinomesnis Gogos pravarde, ir Rolandas Zaveckas-Džempis. Panevėžyje sutriuškinta tą patį dešimtmetį siautėjusi Tulpinių gauja, Klaipėdoje sunaikinta minėtu laikotarpiu uostamiestį terorizavusi Sigito Gaidjurgio grupuotė.
Pastaraisiais metais už grotų atsidūrė dauguma mažesnių šalies miestelių - Šilutės, Telšių, Plungės ar Marijampolės gaujų narių.
Iki šiol stebina ir dviprasmių minčių kelia tai, kad minėtų gaujų siautėjimo ne tik gimtuosiuose miestuose, bet ir visoje Lietuvoje nesiryžo pažaboti ir nė vieno jų padaryto nusikaltimo nesugebėjo atskleisti iš arti neblogai jas pažinoję vietinių policijos komisariatų pareigūnai. Juk gaujų padarytų nusikaltimų tais laikais būta ne tik itin šiurpių, bet ir sukėlusių platų atgarsį visuomenėje.
Kai 2001 metais įsteigto LKPB pareigūnai ėmėsi aktyvaus darbo, netrukus iš mirties taško pajudėjo ilgus metus primirštomis, tamsiausiomis ar mirusiomis laikytos mafijos gaujų bylos.
Minimos LKPB ONT 2-osios valdybos pareigūnai vengia žiniasklaidos dėmesio, nemėgsta būti fotografuojami ar filmuojami. Po kiekvieno šalį sudrebinusio rezonansinio nusikaltimo šių pareigūnų, kaip patyrusių specialistų, prašoma pakomentuoti padėtį, pateikti savas įvykių versijas, tačiau jie kaskart mandagiai atsisako bendrauti su žiūrimumo reitingų besivaikančiais kriminalinių laidų prodiuseriais ir vedėjais.
"Ne tik mane, bet ir tyrėjus, prokurorus labiausiai stebino, piktino pastaraisiais metais atsiradusių įvairiausio pobūdžio "ekspertų" komentarai apie Daktarų nusikalstamo susivienijimo tyrimus. Stebina, kad nieko bendra su tyrimais neturintys žmonės nesikuklindami viešojoje erdvėje komentuoja tuos procesus. Teko girdėti, kai vieno pašnekovo buvo paklausta, kodėl tokie kaip Daktarai, ilgą laiką gyvenę, bendravę, staiga pradėjo duoti parodymus vieni prieš kitus. Minėto "eksperto" atsakymas buvo stulbinamas: "Kiekvieno žmogaus gyvenime ateina metas, kai prabyla sąžinė..." - prisiminė absurdiškus "ekspertais" save laikančių asmenų pasisakymus R. Gedvilas.
Rašant knygą man reikėjo nemažai pastangų ir laiko įtikinti pareigūnus sutikti su manimi kiek pabendrauti. Svarbiausia, kad įgyčiau šių žmonių pasitikėjimą. Jie sutiko. Galiu dėl to didžiuotis, nes faktiškai kitiems žurnalistams šie pareigūnai iš karto užtrenkia duris ir niekada nesivelia į ilgai trunkančias diskusijas.
