Kriminalinė Agurkinių odisėja

Pirmoji Lietuvos narkokronika, kurios tikrai nerasite „Knygų mugėje“…


„Kriminalinė Agurkinių odisėja“ - tai istorija apie tarptautinį narkotikų kelią ir jį nutiesusius žmones, Kauno gatvėmis važinėjusius neperšaunamais, nesusprogdinamais BMW su deguonies kameromis… „Mėšlo“ lietuvaičiai pardavė daugiau kaip už 1,499 mlrd. JAV dolerių.


Jų įžūlumas ir ekstravagancija šokiravo ne tik visko mačiusius Lietuvos pareigūnus, bet ir garsiojo Kolumbijos narkobarono Pablo Escobaro sūnų Juaną Pablo, pernai pavasarį viešėjusį Lietuvoje.


Atrodo, kad Agurkinių mafijos nebėra. Tačiau jų ideologinis vadas Kęstutis Liukaitis, pravarde Liukas, ir šiandien yra dabartinio Kauno mero kaimynas. Beveik du dešimtmečius trukusios kriminalinės odisėjos metu Agurkiniai užsiėmė narkotikų prekyba, automobilių vagystėmis, turėjo sukaupę įspūdingą ginklų arsenalą ir buvo pasiryžę dar platesnio masto kriminalinei veiklai. Vis dėlto šiandien pagrindiniai grupuotės nariai laiką leidžia už grotų, kiti arba pabėgo į užsienį, arba sutiko bendradarbiauti su teisėsauga.


Knyga „Kriminalinė Agurkinių odisėja“ paremta tikrais faktais, šimtais valandų pokalbių su žiauriausio narkokartelio dalyviais, jų mokytojais, vaikystę menančiais draugais, įtakingiausiais šalies pareigūnais, kurie savo akimis negalėjo patikėti tokiais narkomafijos veiklos mastais, perkopusiais 1,499 mlrd. JAV dolerių.


Dailius Dargis gimė 1978 metais garsaus fotografo Romualdo Dargio šeimoje. Nuo 1995 m. dirbo žurnalistu pagrindiniuose Lietuvos spaudos leidiniuose, interneto portaluose, savaitraščio redaktoriumi. 2010 metais parašė pirmąją iš septynių kriminalinės dokumentikos knygų „Tikroji Daktarų istorija“, kuri buvo išparduota net 50 tūkstančių egzempliorių tiražu!

Vėliau į perkamiausiųjų dešimtukus pateko su tokiais bestseleriais kaip „Kruvinasis mafijos maršrutas“ (2011 m.), „Vilniaus bomberio išpažintis“ (2013 m.), „Mafijos kronikos“ (2014 m.), „13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių“ (2015 m.), „Juodosios mafijos našlės“ (2016 m.).

Visos autoriaus knygos išleistos didesniu nei 100 tūkstančių egzempliorių tiražu!

Ištrauka

Lietuviškieji Narcos bičai


Tai istorija apie tarptautinį narkotikų kelią ir jį nutiesusius iš sovietinę epochą menančių, miegamųjų Kauno daugiabučių rajonų kilusius jaunus vyrus, Kauno gatvėmis važinėjusius neperšaunamais, nesusprogdinamais BMW su deguonies kameromis… „Mėšlo“ lietuvaičiai pardavė daugiau kaip už 1,499 mlrd. JAV dolerių.


Jų įžūlumas ir ekstravagancija šokiravo ne tik visko mačiusius Lietuvos pareigūnus, bet ir garsiojo Kolumbijos narkobarono Pablo Escobaro sūnų Juaną Pablo, pernai pavasarį viešėjusį Lietuvoje.


Atrodo, kad Agurkinių mafijos nebėra. Tačiau jų ideologinis vadas Kęstutis Liukaitis, pravarde Liukas, ir šiandien yra dabartinio Kauno mero kaimynas. Beveik du dešimtmečius trukusios kriminalinės odisėjos metu Agurkiniai užsiėmė narkotikų prekyba, automobilių vagystėmis, turėjo sukaupę įspūdingą ginklų arsenalą ir buvo pasiryžę dar platesnio masto kriminalinei veiklai. Vis dėlto šiandien pagrindiniai grupuotės nariai laiką leidžia už grotų, kiti arba pabėgo į užsienį, arba sutiko bendradarbiauti su teisėsauga.


Knyga paremta tikrais faktais, šimtais valandų pokalbių su žiauriausio narkokartelio dalyviais, jų mokytojais, vaikystę menančiais draugais, įtakingiausiais šalies pareigūnais, kurie savo akimis negalėjo patikėti tokiais narkomafijos veiklos mastais, perkopusiais 1,499 mlrd. JAV dolerių.


Šiandien Agurkinių, kaip organizuoto Kauno nusikaltėlių susivienijimo, tarsi nėra. Grupuotę sudarė trys dešimtys narių, kurių dauguma užaugo sovietinių laikų Kauno „mikrorajonuose“ – Dainavoje, Šilainiuose, Kalniečiuose, Eiguliuose. Tačiau Agurkinių ideologinis įkvėpėjas ir neoficialus bosas buvo vienas iš pirmųjų laikinosios sostinės reketininkų Kęstutis Liukaitis, pravarde Liukas, dabartinio Kauno mero kaimynas.


Artimą pažintį su Agurkiniais buvo užmezgęs ir pasaulinio lygio bušido žvaigždė, neseniai mįslingomis aplinkybėmis nužudytas Remigijus Morkevičius. Taip pat prie jų šliejosi ir vienas turtingiausių miesto pogrindinių milijonierių Gintautas Cegelskis.


Pagrindiniai penki grupuotės nariai – Saulius Velečka, pravarde Agurkas, Norbertas Tučkus, Tadas Petrošius bei broliai dvyniai Darius ir Audrius Petkauskai – jau penkerius metus leidžia už grotų, kiti pabėgę į užsienį, o kai kurie iš jų sutiko bendradarbiauti su teisėsauga. Pastarieji ir laisvėje jaučia nerimą bijodami sėbrų keršto, todėl kai kurie pateko į narkotikų ir alkoholio liūną. O vienas iš jų netgi užmezgė kontaktus su tarptautiniais narkotikų prekeiviais.


Per beveik du dešimtmečius trukusią kriminalinę odisėją įvairiose šalyse – Rusijoje, Ukrainoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, Brazilijoje ir kitur – Agurkiniai užsiėmė narkotikų prekyba, automobilių vagystėmis, turėjo sukaupę įspūdingą ginklų arsenalą ir buvo pasiryžę dar platesnio masto kriminalinei veiklai.


Autoriui nemažai vertingos informacijos suteikė ne tik teisėsaugos pareigūnai, pažymėti „Metų seklio“ titulais už Agurkinių veiklos atskleidimą, bet ir patys šio nusikalstamo susivienijimo atstovai. Autorius, siekdamas pateikti skaitytojams nuodugnesnį šios grupuotės sociologinį-psichologinį portretą, apklausė jų mokytojus, vaikystę ir jaunystę menančius kaimynus, todėl ši knyga bus įdomi ir vertinga plačiai skaitytojų auditorijai, nes atskleidžia naujosios kartos Lietuvos kriminaliteto ištakas.


 „Senieji Daktarai sukūrė sėkmingą nusikalstamą sistemą, bet Agurkiniai pastatė rimtą kriminalinę imperiją. Legendiniai Henriko Daktaro vyrai savo veiklos mastais, specializacija bei geografine padėtimi, palyginti su dabartinių laikų bachūrais iš Agurkinių grupuotės, galima sakyti, rūkė prasčiausios prabos tabaką“, – taip apie garsiausių Kauno Vilijampolės nusikaltėlių įpėdinių veiklos mastą šios knygos autoriui kalbėjo buvę ir esami Lietuvos kriminalinės policijos veteranai.


Septintosios žurnalisto Dailiaus Dargio knygos pasakojimas atskleidžia šiurpiausios, pogrindyje veikusios Kauno kriminalinės grupuotės narių bei aukų intriguojančias gyvenimo peripetijas pirmaisiais Nepriklausomybės metais bei komplikuotus jų likimus šių dienų Lietuvoje.


Šios narkokronikos siužetas pagrįstas autentiškais įvykiais, jame nėra nė vieno išgalvoto personažo ar situacijos, o minimos tikros veikėjų pavardės ir pravardės.


Pagrindinis šios dokumentinės narkokronikos veikėjas, Partizanų gatvės senbuvis S. Velečka-Agurkas nėra vienintelė Kauno Dainavos rajono garsenybė. Kadaise Partizanų gatvėje gyveno vienas garsiausių lietuviško kino bei teatro aktorių Algimantas Masiulis, legendinės „Žalgirio“ kartos krepšininkai Sergejus Jovaiša ir Mindaugas Arlauskas bei ne vienas praeityje garsus dėstytojas, istorikas.


Kiekvienas Kauno kvartalas turi Lietuvos kriminalistikos istorijoje ypač ryškiai pasižymėjusių ir liūdnai gyvenimą užbaigusių asmenybių.


Ankstesniais laikais, 1990-2003 metais, kai Kauno banditams vadovavo šiandien iki gyvos galvos nuteistas Henrikas Daktaras ir kiti nusikaltėlių pasaulio šulai, ypač dažnai tamsiųjų paraščių kontekste skambėjo Vilijampolė.


Naujųjų laikų Kauno grupuočių nariai yra kilę iš dviejų mikrorajonų – Dainavos ir Šilainių, dar vadinamų raudonaisiais Kauno pakraščiais. Tipiški sovietiniai mikrorajonai.


Mokslininkai, psichologai, sociologai, pedagogai bei kiti jaunimo nusikalstamumo apraiškas stebėję specialistai anuomet prognozavo, kad ateityje šiuose mikrorajonuose susiformuos savotiškos „uždelsto veikimo bombos“ – jaunuoliai, kurie bus pasiryžę bet kokiems veiksmams. Vėliau kai kurie kauniečiai viešai pripažino, jog dar paauglystėje buvo tiesiog užburti H. Daktaro fenomeno bei jo demonstruojamos jėgos.


Pabėgėliai iš raudonųjų Kauno pakraščių – tai tie jaunuoliai, kurie bet kokia kaina nuo seno norėjo išsiveržti Kauno mikrorajonų pilkumos. Jie nenorėjo gyventi sovietinių standartinių namų aplinkoje. Juos nuo paauglystės erzino girtuoklių ir praeityje „zonose“ sėdėjusių asmenų kaimynystė, kur iš plačiai pravertų langų sklisdavo pigaus rusiško „popso“ ritmai, vyrų daužomų bei pagalbos besišaukiančių moterų aimanos ir mažamečių vaikų garsūs verksmai. Nuolatinė pilka masė ir betvarkė kiemuose arba gaminamo maisto aitrus kvapas daugiabučių laiptinėse. Taigi, nemažai jaunuolių siekė bet kokiomis išgalėmis pasitraukti iš tos aplinkos, kuri net Lietuvai atgavus nepriklausomybę beveik nepasikeitė. Atsivėrus sienoms Europoje jie pradėjo savo didžiąsias gyvenimo „gastroles“.


Būtent šie du rajonai suformavo naująją, ypač grėsmingą Kauno nusikaltėlių kartą, kuri gerokai pralenkė patį H. Daktarą ir jo pasenusius sėbrus. Šių rajonų gangsteriai nutarė atstovauti naujajai šiuolaikiškai mąstančių bei veikiančių Kauno nusikalstamo pasaulio veikėjų kartai. Akivaizdu, kad iš čia nusidriekė ir pačių tamsiausių nusikaltimų pėdsakai į Vakarų Europą – į turtingiausias ir ilgus metus saugiausiomis laikytas Skandinavijos šalis.