Krikščioniškų doktrinų santrauka

Kaip L. Berkhofo "Sisteminė teologija" yra žymi savo srities knyga, taip iš evangelikų ir reformatų požiūrio jo parašyta "Krikščioniškų doktrinų santrauka" – populiariausias krikščioniškų doktrinų vadovėlis.


1957 metais, sulaukęs 83 metų, Louis Berkhofas mirė. Jis buvo pasaulinio garso rašytojas, žymus teologijos dėstytojas, ilgus metus dėstęs Grand Rapidso (JAV) Kalvino teologijos seminarijoje.


Sistemiškai išdėstyta ir patogiai suskirstyta "Krikščioniškų doktrinų santrauka" tapo populiaria knyga, idealiai tinkančia bažnyčios studijų grupėms. Kiekvieno skyriaus pabaigoje esančios ištraukos, kurias reikia išmokti atmintinai, bei klausimai žinioms patikrinti padidina šios knygos vertę.

Pratarmė

Pirmą kartą lietuvių kalba išleista Luiso Berkhofo knyga „Krikščioniškų doktrinų santrauka" yra didžiulis leidėjų nuopelnas. Ji suteiks neįkainojamą pagalbą visiems, kurie nori išsamiau ir teisingiau suprasti biblinės krikščionybės esmę. Manome, kad tai yra būtina kiekvieno krikščionio bibliotekos knyga, kuri padės susigaudyti tarp daugybės šiomis dienomis paplitusių klaidingų aiškinimų. Si knyga taip pat yra mažytis, tačiau reikšmingas indėlis į Lietuvos Evangelikų reformatų bažnyčios doktrininį teologinį paveldą ir rekomenduotina kaip vadovėlis visų lygių mokymo programoms.

Čia aiškiai išdėstyti ir istoriniame kontekste pateikti sisteminės teologijos pagrindai bei aptarti įvairūs klaidingi mokymai. Taip pat atsakoma į nuolat mūsų visuomenėje užduodamą klausimą: „Kuo Evangelikų reformatų bažnyčia skiriasi nuo Romos katalikų, Liuteronų ar kitų bažnyčių?"

Klaidingi mokymai siekia apaštalų laikus ir buvo žinomi jau ankstyvojoje krikščionių Bažnyčioje. Paties profesoriaus Berkhofo žodžiais, ir šiandien krikščionybėje daug klastingų klaidų, „kurios uoliai skleidžiamos net iš sakyklų". Apie tą patį 1689 m. rašė Lietuvos Evangelikų reformatų bažnyčios globėja Liudvika Karolina Radvilaitė: „Kai kurie beveik visais atžvilgiais taikindamiesi prie pasaulio ir jo išminties, net pamokslus ruošia ne iš Šventojo Rašto Žodžių, bet iš visokių politinių kalbų ir pranešimų. Taip daro, norėdami labiau įtikti ne dvasiškai galybei, bet pasauliui. Tačiau, norint žmones į geresnius laikus įvesti, būtinai reikia jiems dėstyti tikėjimo tiesas ir Dievo Žodžiu vesti juos į amžinąjį gyvenimų."Todėl šioje knygoje sistemiškai išdėstyti doktrinų pagrindai padės skaitytojams lengviau suprasti, kokie aiškinimai remiasi Dievo Žodžiu, o kokie yra klaidingi.

Skaitytojas pastebės, kad knygoje pateikiama Bažnyčios valdymo struktūra šiek tiek skiriasi nuo Lietuvos Evangelikų reformatų bažnyčios struktūros. Įvairių valstybių Reformatų bažnyčių valdymo skirtumai nėra esminiai; daugiausia skiriasi tik teisinė sistema, institucijų pavadinimai, kai kurios jų funkcijos ir sprendimų priėmimo tvarka. Prof. Berkhofas pateikia Vakarų presbiterionų bažnyčių bei Olandų reformatų bažnyčios pavyzdį.

Lietuvos Evangelikų reformatų bažnyčios teisinės sistemos ir valdymo pagrindą sudaro Kanonų teisė. Aukščiausia Bažnyčios valdymo institucija -

Sinodas (metinis kunigų, kuratorių ir parapijų atstovų susirinkimas). Jokių tarptautinių ar užsienyje esančių valdymo institucijų Bažnyčia neturi. Sinodo nutarimus vykdo Sinodo kolegija. Sinodas taip pat renka Konsistoriją — dvasinj teismą. Parapijas valdo tarybos arba valdybos, pavaldžios Sinodo kolegijai ir jos tvirtinamos. Parapijos turi seniūnus, kurie pavaldūs parapijos tarybai. Bažnyčios parapijos gali būti suskirstytos j distriktus (apskritis), pavaldžius Sinodui ir Sinodo kolegijai.

Bažnyčios valdymas remiasi išrinktais žmonėmis, tačiau jų užduotis - ne vykdyti juos išrinkusiųjų norus (kaip yra kai kuriose kongregacinę santvarką turinčių konfesijų bažnyčiose), o atstovauti Kristui. Jie gali būti išrinkti parapijose ar Sinode, bet jų užduotis - vykdyti Dievo valią ir palaikyti Bažnyčios drausmę, kad būtų išsaugotas tikras ir teisingas tikėjimas. Tokiam darbui reikia turėti pakankamai žinių ir nuolat mokytis, o ši Berkhofo knyga tam ypač tinkama.