Krabatas, arba treji metai užburtame malūne

Aš pažymiu tave, broli,
Medinio kryžiaus anglim –
Pažymiu tave
Slaptos brolijos
Ženklu.

Kai keturiolikmetis Krabatas susapnavo vienuolika varnų, kviečiančių atvykti į Švarckolmo malūną mokytis burtų, tiesiog apsivertė ant kito šono ir miegojo toliau. Maža ko prisisapnuoja.

Bet kai sapnas vis nesiliovė kartotis, jis nusprendė nuvykti į tą malūną ir pasižiūrėti.

Kad čia reikia sunkiai plūktis dienomis ir naktimis, o meistras per pamokas paverčia juos varnais – nieko baisaus. Kad kiti mokiniai atrodo įsibauginę ir nenori pasakoti, kas iš tiesų vyksta malūne, irgi nieko tokio.

Bet čia iš tiesų dedasi keisti dalykai. Be galo keisti. Krabatas pasiryžta visas užburto malūno paslaptis išsiaiškinti – net jei tai būtų gyvybės ar mirties klausimas.

Kai keturiolikmetis našlaitis Krabatas atvyksta į Kozelio raiste esantį malūną ieškoti darbo, meistras jo paklausia, ar šis pas jį norės mokytis malti grūdus, ar ir viso kito. Krabatas, atsakęs, kad norės mokytis ir viso kito, tampa burtininko mokiniu ir jo gyvenimas visiškai pasikeičia.

Šiurpioje istorijoje apie užburtą malūną ir jame įkalintus burtininko mokinius dera senovės legendos, paslaptingi sapnai, pavojingos užduotys, sunkus darbas ir tarp mokinių tvyranti įtampa – nė vienas nežino, kuriuo bendramoksliu gali pasitikėti.

Ne veltui ši paaugliams skirta Otfrydo Proislerio (Otfried Preußler, 1923–2013) knyga „Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne“ laikoma vokiečių vaikų rašytojo kūrybos viršūne. O. Proisleris per gyvenimą sukūrė daugiau nei 35 knygas vaikams ir tapo vienu mėgstamiausių autorių ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje. Su rašytojo knygomis užaugo ne viena karta. Lietuvos skaitytojai jau seniai pamilo jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams skirtas knygas „Plėšikas Hocenplocas“, „Plėšikas Hocenplocas ištrūksta į laisvę“, „Plėšikas Hocenplocas. Smuklė „Plėšiko lindynė miške“, „Plėšikas Hocenplocas ir mėnulio raketa“, „Vaiduokliukas“, „Mažasis vandenis“ ir daugelį kitų.

Šį įspūdingą leidimą puošia dailininko Mehrdad Zaeri iliustracijos. Jis gimė 1970 m. Irane, paauglystėje kartu su šeima persikėlė į Turkiją, vėliau gavo prieglobstį Vokietijoje, kurioje ir pasiliko. Vos baigęs mokyklą M. Zaeri nusprendė, kad nori visą gyvenimą piešti. Iš pradžių ėmėsi tapybos, o vėliau atrado, kad pieštuku piešti paveikslai įspūdingumu nė kiek nenusileidžia aliejiniais dažais tapytoms drobėms.