Kovo našlaitės

Pirmojoje „New York Times“ bestselerių autoriaus Philipo Kerro trilogijos „Juodasis Berlynas“ knygoje „Kovo našlaitės“ (antroji - „Beveidis nusikaltėlis“, trečioji - „Vokiškas rekviem“) skaitytojams pristatomas Bernis Giunteris – buvęs policininkas, manęs, kad ketvirtojo dešimtmečio Berlyno gatvėse regėjo jau viską, kol ima dirbti privačiu sekliu ir kiekviena byla, kurios imasi, įtraukia vis giliau į šiurpius nacių subkultūros ekscesus.

Bernhardo Giunterio specializacija – dingusių asmenų, dažniausiai žydų, paieška. Turtingas pramonininkas nusamdo jį rasti dukros ir žento žudiką. Pora žuvo per neįkainojamo deimantų vėrinio vagystę.

Giunteris greitai įtraukiamas į didžiulį politinį skandalą, į kurį įsivėlę du Hitlerio pakalikai – Geringas ir Himleris. Ieškodamas nusikaltėlio Giunteris patenka į lavonines, perpildytas nacių aukų; į triukšmingus naktinius klubus; į olimpines žaidynes, kuriose juodaodis Džesis Ovensas sutaršo arijų rasinės viršenybės teoriją; į garsios aktorės buduarą, galiausiai į Dachau koncentracijos stovyklą. Grumtynės su gestapo agentais, susišaudymai su svetimoteriautojais, susidūrimai su įvairaus plauko nusikaltėliais ir lavonais netikėtose vietose verčia skaitytojus iki paskutinių puslapių spėlioti, kas gi žudikas.

„Kovo našlaitės“ – tamsiausias ir geriausias vadinamosios juodosios literatūros pavyzdys.

Taip pat skaitykite Philipo Kerro istorinį detektyvą „Bedvasis“ apie dar vieną itin įdomų Bernio Giunterio tyrimą.