Knygos nominuotos rinkimams "Metų knyga 2015": "Maranta" + "Paukščių miegas" + "Pūgos durys".
Maranta
Rašytoja Birutė Jonušaitė - romanų „Didžioji sala“(I-II t.), „Ievos neišvarė iš rojaus“, „Baltų užtrauktukų tango“, daugelio apysakų, apsakymų ir esė rinkinių autorė.
Iš tikrų charakterių, istorijų konstruojamas “Marantos” pasaulis išryškina trijų kartų moterų – aistros dukterų – likimus, kurių mįsles narplioja jaunėlė dailininkė Rasa.
Kūrinyje tvyro paslaptinga atmosfera, vyrų ir moterų santykiai kaitinami jausmų ir aistrų.
"Argi blogas gali būti delnų gerumas, slenkantis tavo kūno kopomis kaip tingus kupranugaris saulei leidžiantis per Vadi Rum dykumą, amžinas kuprų lingavimas virš horizonto linijos per purpurinį dangų, per tūkstantmečius nepakitęs šilko kelias, paliekantis labai toli žinojimą, kad juodame šešėlyje yra ir beduinas, bevardis, o gal ir pats Abraomas, tau švelniai Husamo lūpomis sakantis: Žinau, kokia tu graži moteris. Egiptiečiai, tave pamatę, pamanys: 'Tai jo žmona.' Mane jie užmuš, o tave paliks gyvą. Tad prašyčiau sakyti, jog esi mano sesuo, kad per tave man būtų gera ir tavo dėka išlikčiau gyvas. Tu buvai jau sesuo, buvai ir trijų naktų ir trijų dienų „faraono" mylimoji... Kokia gali būti delnų susilietimo malonė, kai vyrui rūpi ne tik tamsi saldybė moteriškės kūno, kai susiglaudžia sielos kaip lininiai siūlai motinos audiniuose j vieną nedalomą raštą, sielos, pamiršusios joms suteiktą lytį, neklausiančios, kodėl susitiko, nežinančios, kas ir kodėl jas taip tvirtai „suaudė", nei kiek joms metų, nei kur vėl nuklys, tik puikiai suvokiančios, kad šitoks apsinuoginimas, kai atsiveri kitam žmogui kaip Dievui - išskirtinė malonė. Mano sielos didelis audeklas, ant jo galima rašyti, tapyti, tik kas visa tai perskaitys? Kas?"
B. Jonuškaitė - neprilygstama moterų charakterių meistrė, sugebanti matyti, girdėti ir persikūnyti, jaučianti kūrinį kaip meninę visumą.
Romano veiksmas rutuliojasi Lietuvos-Lenkijos pasienyje, lydimas koloritingo Dominykos dzūkavimo, bei Varšuvoje, Paryžiuje, Jeruzalėje, Amerikoje.
Paukščių miegas
"Paukščių miegas" - trumpoji proza. Serija „Pirmoji knyga“.
Apsakymai, kuriuos pavadinti istoriniais būtų teisinga, bet – per siaura. Apsakymai, kuriuos pavadinti psichologiniais irgi būtų teisinga, bet irgi – per siaura. Tai ir kuria unikalų Tomo Vaisetos prozos stilių, kuriame susikerta intymiausi žmogaus išgyvenimai, slapčiausi kompleksai, tragiškiausios patirtys, fantasmagoriškiausios vizijos ir istoriniai įvykiai, kiekvienam pažįstami ir atpažįstami – iš knygų, iš tėvų ir senelių pasakojimų, iš asmeninės patirties. Taip žmoguje atsispindi epochinės istorijos slinktys.
Šiandieninės lietuvių kūrybos kontekste debiutanto proza atrodo esanti iš esmės kitoniška.
Rašytoja Renata Šerelytė teigia, kad komisija šiais metais dėl laimėtojo apsisprendė be ilgų ginčų ir diskusijų: „Autorius iš kitų neabejotinai išsiskiria savo teksto filologine kultūra, žodžio valdymu, savita teksto kompozicija ir stilistine raiška, potekstės kaip svarbios kūrinio dalies suvokimu. Manyčiau, kad tai vienas iš retų autorių, suvokiantis, kad prozininkui svarbus ne tiek įkvėpimo padiktuotas rašymo procesas, kiek sunkus, negailestingas, disciplinuotas darbas su tekstu.“
Tomas Vaiseta jau dvidešimtojo „Pirmosios knygos“ konkurso laimėtojas.
Pūgos durys
"Pūgos durys" - eiliuota pasaka.
Poetas Rimvydas Stankevičius ir dailininkas Šarūnas Leonavičius siūlo pasinerti į pasaką.
Kol pūgos sublokšti pakeleiviai pasakoja nutikimus, laumės buria, užkeikia, pradangina... Kas gi ten vyko ir kodėl kilo pūga?
Parašykite atsiliepimą apie prekę!
