Kodėl taip mėgstu šokinėti. Vieno berniuko šauksmas autizmo tyloje (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

Knygą "Kodėl taip mėgstu šokinėti" parašė autizmą turintis trylikametis Naokis Higashida, išmokęs naudotis priemone, kurią pats vadina abėcėlės lentele. Berniukas paaiškina kartais keistoką savo elgesį, pasakoja, kaip supranta gyvenimą, laiką, grožį, gamtą. Perskaitę įsitikinsite, kokie empatiški ir jautrūs yra autizmą turintys žmonės, pamatysite, kokia laki jų vaizduotė ir koks subtilus humoro jausmas.

„Kas iš manęs bus, jei niekada nepagysiu nuo autizmo? Vaikystėje dažnai savęs to klausdavau. Mane kamuodavo baimė, kad kol esu autistas, niekad nesugebėsiu deramai gyventi.
Kiekvieną dieną susidurdavau su begale kliūčių ir dalykų, kurie man tarytum buvo uždrausti. Nuolatinis atsiprašinėjimas sekino ir varė neviltį.
Labai viliuosi, kad, perskaitę mano paaiškinimus ir pastebėjimus apie autizmą, supratote, kodėl elgiamės kaip elgiamės ir kad tai, gink Dieve, nėra egoizmo ar savanaudiškumo išraiška. Jei mus suprasite, suteiksite mums daug vilties. Kad ir kaip sunku ir apmaudu sirgti autizmu, viltis - vienintelė mus palaikanti jėga.
Kol yra vilties, mūsų ateitis nėra tik mūsų vienų ateitis. Iš tikrųjų tik to ir trokštu.“

Knyga "Kodėl taip mėgstu šokinėti" paneigia daugelį mitų apie autizmą. Įžangos autoriui Davidui Mitchellui ji tapo raktu pažinti ir suprasti savo sūnų. Kviesdama pažvelgti į pasaulį kitokiu žvilgsniu, knyga atveria akis ne tik šeimoms, auginančioms autizmą turinčius vaikus, bet ir visai visuomenei.

"Ši knyga buvo tarytum siųsta iš aukščiau, nes ją parašė vaikas su ta pačia negalia ir lemtimi kaip ir mūsų sūnus. Per jos puslapius ir mūsų sūnus pagaliau prašneko apie tai, kas dedasi jo galvoje."
Davidas Mitchellas