Kodėl mes? Kaip mokslas iš naujo atrado, kad mes sau - paslaptis (serija „Siekiantiems begalybės“)

Patraukliai apžvelgdamas dabartinę mokslinių tyrimų padėtį autorius verčia abejoti vyraujančia prielaida, kad tolesnė genetinių tyrimų ir neurologijos mokslo pažanga galiausiai įmins gyvybės ir žmogaus vietos pasaulyje paslaptį. Naujausi moksliniai tyrimai, jo akimis, atskleidžia visišką mūsų negebėjimą paaiškinti, kaip genai lemia gyvojo pasaulio grožį bei įvarovę, o smegenų elektrinis aktyvumas – žmogaus proto kūrybinę veiklą.

"Per pastaruosius 150 metų pasaulį jie [mokslininkai] aiškino remdamiesi nuomone, jog nėra nieko, ko nebūtų įmanoma paaiškinti, jog visa, kas nežinoma, tėra tai, kas dar laukia būti pažinta. Ir taip buvo iki pat nesenos akimirkos, kai du ambicingiausi iš visų moksliniai projektai visiškai netikėtai – ir niekam to nepastebint – atskleidė, kad mes vis dėlto esame sau paslaptis. Šis pasakojimas yra apie tai, kaip tai įvyko, ir apie to (gausius) padarinius."
James Le Fanu

Iš anglų kalbos vertė Gediminas Žukas

TURINYS

Pratarmė / 7

1. Pergalingas mokslas - beveik / 9

2. Žmogaus kilmė: dviejų dalių mįslė / 31

3. Mokslo ribos 1: Donkichotiška visata / 64

4. (Evoliucinė) "visko priežastis": tikrumas / 76

5. (Evoliucinė) "visko priežastis": abejonė / 113

6. Mokslo ribos 2: neperprantama spiralė / 129

7. Žmogaus nuopolis: dviejų veiksmų tragedija / 150

8. Mokslo ribos 3: neperprantamos smegenys / 178

9. Tyla / 230

10. Žmogaus sugrąžinimas ant pjedestalo / 252

Padėka / 261

Išnašos / 263