Dr. Amitas Goswamis savo karjerą pradėjo kaip mokslininkas materialistas, jo tyrimų sritis buvo branduolinė fizika. Tačiau kuo labiau jis gilinosi į materijos paslaptis, tuo daugiau neatsakytų klausimų kaupėsi. O pagrindinis iš jų buvo šis: kas yra mūsų egzistencijos pagrindas – sąmonė ar materija? Materialistinis mokslas sako, kad egzistencijos pagrindas yra materija, o sąmonė – antrinis reiškinys. Goswamis metė iššūkį šiam požiūriui ir iškėlė prielaidą, kad visos mūsų materialios egzistencijos pagrindas yra sąmonė. Šis naujas, revoliucinis požiūris, kaip sako Amitas Goswamis, padės mums atskleisti savo potencialą ir išspręsti didžiausias globalias problemas. Žmones, kurie siekia šio tikslo, Goswamis vadina kvantiniais aktyvistais.
Drauge su kitais mokslininkais, tyrintojais, mąstytojais dr. Goswamis nusifilmavo apdovanojimus pelniusiame filme „Kiek, PYP, mes žinome?! (What the BLEEP do we know?!, dar lietuviškai žinomas kaip „Aukščiausias protas“).
Vertė Andrius Rondomanskis
Ištraukos
Žmonės manęs dažnai klausia štai ko: jeigu viskas sudaryta ne iš materijos, tai iš ko viskas sudaryta? Į šį klausimą atsakau taip: viskas sudaryta iš sąmonės. Taigi atsakymas yra SĄMONĖ! Tačiau sąmonė – labai neapčiuopiamas ir miglotas dalykas. Jį suprasime tik kvantinės fizikos kontekste. Beje, kvantiniame pasaulyje viskas miglota ir neapčiuopiama, tokie yra netgi kieti, materialūs objektai. Viskas iš pradžių egzistuoja tik kaip galimybė ir tik paskui mes tai patiriame savo materialiame pasaulyje.
Bet jeigu tai yra taip aišku, kodėl mokslininkai šia tema tiek daug diskutuoja? Na, apskritai kalbant, mokslininkai diskutuoja apie viską. Kas yra visos būties pagrindas – materija ar sąmonė? Ar yra Dievas? Kas yra žmogus? Ir taip toliau. Tai labai svarbūs klausimai ir atsakymai į juos formuoja mūsų vertybes. Kaip tik su vertybėmis ir yra susijęs didžiausias materialistinės pasaulėžiūros trūkumas. Materializmas archetipines žmonijos vertybes menkina.
Materialistinėje pasaulėžiūroje meilė, tiesa, teisingumas, dvasingumas, grožis, gerumas nebeturi tokios didelės reikšmės, nors dauguma mūsų planetos gyventojų tuos dalykus tebevertina. Kvantinė fizika yra pasirengusi iš naujo atrasti tas vertybes ir atsakyti į visus svarbiausius klausimus, kurie šiandien jaudina žmoniją.
***
Žmonės nesugeba susitarti, kas tai yra sąmonė. Sąmoningumas (gebėjimas suvokti pasaulį) ir nesąmoningumas (kai nieko nesuvokiame) yra du tos pačios sąmonės aspektai. Galima pasakyti taip: kai esame sąmoningi, suvokiame subjekto ir objekto dualumą: egzistuoja stebėtojas ir egzistuoja jo stebima tikrovė. Jei būname nesąmoningi, šio dualumo nesuvokiame. Į nesąmoningumo sferą mums leidžia pažvelgti psichoanalizė. Sąmonė, kaip ją stengiasi suprasti kvantiniai mokslai, yra fundamentalusis mūsų egzistencijos aspektas ir bet kokie jos apibrėžimai nebus išsamūs. Yra atlikta kvantinių eksperimentų, kurie rodo, kad kai kurių reiškinių priežastingumo nepaaiškinsime, jei neįvesime sąmonės matmens. Kalbu ne tik apie žmogaus sąmonę – taip pat turiu galvoje sąmonę, neturinčią materialaus pagrindo, kuri gali būti tam tikrų reiškinių priežastis. Iš tikrųjų čia reikėtų kalbėti ne apie kokį nors aukštesniųjų jėgų poveikį, bet apie nelokalią sąveiką, ar komunikaciją.
Jei norime problemas išspręsti, turime pakeisti globalų mąstymą, turi įvykti kolektyvinės sąmonės transformacija. Todėl pirmiausia mums reikia atsitraukti nuo dabartinio mokslinio materializmo modelio ir pripažinti sąmonės svarbą kasdieniame gyvenime. Sąmonė kuria mūsų pasaulėžiūrą, sąmonėje gimsta vertybių sistemos ir supratimas apie būties prasmę. Jei kas neigia šį sąmonės aspektą, neigia žmogiškąsias vertybes, o kas neigia vertybes, neigia pačią civilizaciją. Kvantiniai mokslai turi duomenų, kad taip pat vyksta ir nemateriali sąveika. Tokiai sąveikai apibūdinti vartojamas nelokalumo terminas. Nelokali, ar nemateriali, sąveika vyksta už laiko ir erdvės ribų egzistuojančioje potencialo sferoje. Mes priimame idėją, kad nematerialūs objektai gali komunikuoti su materialiais objektais, taip pat keli nematerialūs objektai gali užmegzti tarpusavio ryšį. Tokios sąveikos priemonė nemateriali ir tai yra sąmonė. Kvantinė fizika ragina mus pripažinti, kad sąmonė ir yra potencialo sfera. Tai reiškia, kad sąmonė gali daryti įtaką materijai. Tai pagrindinis sąmonės mokslo teiginys.
***
Stebėtojo efektas reiškia, kad visi įvykiai bei objektai egzistuoja kaip galimybės ir tikrove tampa tada, kai juos kas nors stebi. Elektronas egzistuoja kaip banga, bet kai scenoje pasirodo stebėtojas, norintis tą elektroną užfiksuoti, elektronas tampa dalele. Stebėtojas yra šis tas daugiau negu smegenys. Stebėtojas yra sąmonė. Sąmonė bangas paverčia dalelėmis. Maža to, būtent sąmonė sukuria smegenis, perveda jas iš potencialo sferos į materialią. Sąmonė, kaip jau kalbėjome, yra visos egzistencijos pagrindas ir aprėpia visas materialių virsmų galimybes. Kiekvienas materialaus pasaulio objektas jau egzistuoja sąmonėje kaip galimybė, kurią paskui sąmonė materializuoja. Tad galima sakyti, kad sąmonė sąveikauja pati su savimi. Sąmonė vykstant pažinimo procesui susitapatina su smegenimis, tad smegenys įgauna subjekto (stebėtojo, pažinėjo) statusą. Galima sakyti, sąmonė skyla į objektą ir subjektą. Tai kvantinės kūrybos aktas. Kvantinė kūryba nėra mechaninis procesas. Kad jis vyktų, turi dalyvauti Aukščiausioji Sąmonė.
Prisiminkime populiarųjį Naujojo amžiaus judėjimo šūkį: SAVO TIKROVĘ MES KURIAME PATYS. Jeigu taip, tai gal galime imti ir susikurti didesnį namą ar brangesnį automobilį? Ne, negalime. Kas taip mąsto – klysta. Klaida tokia, kad jiems atrodo, jog kūrybos, ar pasirinkimo, instrumentas yra mūsų individuali sąmonė. Įsivaizduokite, kad prie sankryžos artėja du individai. Vienam iš jų degs raudonas šviesoforo signalas, kitam – žalias. Jie abu nori žalio signalo, būtent šį signalą jie renkasi, bet jų abiejų pasirinkimai
