Klaipėdos universitetas. Senųjų pastatų istorijos

Sudarytojų žodis

Universitetai gali būti pristatomi įvairiai - ir pasakojant apie rutinines dėstytojų, mokslininkų, studentų veiklas, ir išryškinant aukštojo mokslo židinių stiprybes bei silpnybes. Šioje knygoje pasirinkome dar vieną būdą. Jos dėmesio centre - Klaipėdos universiteto šimtamečiai pastatai ir jų istorijos. Tokį pasakojimo žanrą jau išbandėme, kai 2012 m. visuomenei pristatėme leidinį „Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu“. Skaitytojo rankose laikomos naujos knygos sumanymas truputį kitoks. Ja siekiame papasakoti nebe vieno, bet dviejų beveik vienmečių (baigtų statyti 1907 ir 1908 m.) Universiteto architektūrinių ansamblių istoriją. Kartu joje dar daugiau dėmesio teikiame vaizdui, tekstinę dalį stengdamiesi kiek labiau koncentruoti.

Universiteto miestelio senieji statiniai, buvusios kareivinės, čia atsiskleidžia nedaug atnaujintu turiniu, lyginant su studija „Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu“. Šį turinį matėme poreikį pateikti pakartotinai, kadangi 2012 m. išleistoji knyga jau senokai išpirkta ir išdovanota. įdėjome ne vieną ankstesnėje publikacijoje nenaudotą vaizdą. Tekste ir vaizdinės medžiagos aprašymuose kai kur patikslinome vieną kitą faktą. Pasakojimą apie kareivines šioje knygoje papildo visiškai nauja dalis, skirta buvusios Mokytojų seminarijos ansambliui S. Nėries g. - kompleksui prie geležinkelio ir autobusų stočių, kuris išsyk krinta į akis daugeliui atvykstančiųjų į Klaipėdą. Nors apie šiuos pastatus jau nemažai rašyta, knygoje pirmą sykį pateikiame vienoje vietoje sutelktą pasakojimą, kuriame skaitytojai ras ir iš istorijos šaltinių j dienos šviesą pirmąkart ištrauktų faktų.

Knyga ne tik pateikia glaustą dviejų Universiteto architektūrinių kompleksų paskirties istoriją, per vaizdus byloja apie pastatų ir juose dirbusių žmonių kaitą. Ši knyga pirmoji, į kurią įtraukėme ir visus atminimo ženklus, kuriuos dviejuose seniausiuose Universiteto ansambliuose paliko praeities ir dabarties kartos, 'lai atminimo akmenys, medžiai, vardinės auditorijos, personalijas vaizduojančios freskos, informacinės lentos ir skulptūros, atskleidžiančios ne tik senųjų pastatų istorijos, bet ir atminties klodus.

Už galimybę iliustruoti šį leidinį dėkojame archyvams, bibliotekoms, muziejams, privatiems kolekcininkams ir visiems iliustracijų autoriams, supratusiems mūsų iniciatyvos vertę ir maloniai atsiliepusiems į kvietimą leisti pasinaudoti jų medžiaga.

Vasilijus Safronovas, Vytautas Jokubauskas