Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Jono Budrio atsiminimai ir jų kritinė analizė

Klaipėdos kraštas šiandien – neatsiejama Lietuvos dalis. Bet taip buvo ne visada. XX amžiaus pradžioje tik labai lakios fantazijos žmonės galėjo įsivaizduoti, kad šis miestas, anuomet vadintas Mėmeliu, kada nors atsidurs kitos nei Vokietija valstybės sudėtyje.

Lietuvos Respublikos politikams jų pretenzijas į Klaipėdą įgyvendinti 1923 m. padėjo tarptautinė situacija ir konkrečių žmonių pasirengimas aukoti viską kilnių tikslų vardan. Vienas tų žmonių – Jonas Budrys (1889–1964, iki 1923 m. Polovinskas), 1923 m. sausį vadovavęs slaptai karinei Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos operacijai.

Klaipėdos prijungimą J. Budrys iki gyvenimo pabaigos laikė didžiausiu savo gyvenimo nuopelnu, parašė apie tai virtinę atsiminimų, bet tik dalis jų buvo skirti platesnei auditorijai. Gyvenimo saulėlydyje jis ketino papasakoti daugiau ir atviriau, bet to padaryti nebespėjo.

Šiame Klaipėdos universiteto leidinyje „Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Jono Budrio atsiminimai ir jų kritinė analizė“ surinkti visi šiandien žinomi J. Budrio atsiminimai ir pateikta jų kritinė analizė. Knyga atskleidžia gausybę detalių (dalis jų skelbiama pirmą kartą) ne tik apie tai, kaip Klaipėda tapo Lietuvos dalimi, bet ir apie tai, kaip ir kodėl apie tai ilgą laiką pasakota.