Klaipėdos parko istorija

Klaipėdos miesto parko istoriją galima skaičiuoti nuo 1796 m., kai audrų suneštos smėlio kopos prie švyturio pradėjo slinkti vis toliau į sausumą ir ėmė grėsti miesto plytinei.

Vyriausiasis girininkas von Wangenheimas, apžiūrėjęs teritoriją, pasiūlė sprendimo būdą: karalius turėtų visą plotą perleisti miestui, kad miestas jį apželdintų. Tačiau Klaipėdos miestas norėjo, kad smėlio pustomą dykrą apželdintų valstybė. Ginčias išspręstas 1834 m. balandžio 4 d., kai karaliaus įsaku miestas gavo 479 margus pajūrio smėlynų, kuriuos turėjo apsodinti medžiais.

Daugiausia, įkuriant Klaipėdos miesto parką, nuveikė plantacijos inspektorius Johanas Riechertas, (dirbo 1825–1851 m.). Po mirties jam parke buvo pastatytas paminklas.

1857 m. buvo sudarytas visos Plantacijos apsodinimo planas, pagal kurį visi plotai turėjo būti apsėti iki 1875 m. Vėliau apželdinimo darbams vadovavo pirklys ir laivininkas Karlas Scheu. 1880 m. publikuota spalvota litografija vaizduoja už miesto, pajūryje, užaugusį pasodintą didžiulį mišką į kurį traukia minios miestiečių. Tačiau kartu prasidėjo ir kitas – regresijos etapas. 1872 m. čia pastatytas didžiulis gynybinis Plantacijos fortas, o 1892 m. per Plantaciją nutiesta geležinkelio linija Klaipėda–Bajorai. Be to, Plantacijoje 1897 m. pastatyta Raupsuotųjų ligoninė.

XX a. pr. Plantacija buvo mėgstamiausia klaipėdiečių poilsio vieta. Čia buvo vasaros kavinės Schprech-An, Strandvilla. 1907 m. prie Plantacijos pastačius kareivinių kompleksą, čia mėgo laiką leisti kariai. Plantacijos parką po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos, 1923 m. pamėgo lietuvių kariai. 1925 m. Plantacijos forto vietoje pastatytas miesto stadionas.

1933 m. parke pastatytas memorialas 1914–1918 m. Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems klaipėdiškiams. 1939 m. Vokietijai atsiėmus Klaipėdos kraštą, šiaurinėje parko dalyje pradėti laidoti Antrajame pasauliniame kare žuvusieji kariai.

Pokariu parkas buvo labai suniokotas. Iškasti apkasai, mediniai, pilna sudaužytos karinės technikos, tačiau netrukus parkas atgimė naujam gyvenimui. Čia buvo įrengti atrakcionai, šokių aikštelė, kavinė. Parke nutiesti nauji takai, pastatyti nauji centriniai įėjimo vartai. Parką papuošė sovietinės gipsinės skulptūros. Žiemą parke veikė čiuožykla.

1963 m. į parką atkeliavo apžvalgos ratas pavadintas „velnio ratu“. Tai buvo labiausiai mėgiamas atrakcionas. Parkas vystėsi, modernėjo įsigydamas vis naujaus nematytus atrakcionus.

1985 m. Klaipėdos kultūros ir poilsio parke augo 17 rūšių vietinių medžių ir krūmų, 26 rūšys introdukuotų.

XX a. pabaigoje parko senoji atrakcionų infrastruktūra pradėjo nykti, o naujų investicijų nesulaukta. 2010 m. apleistą parką ėmė gaivinti Jolantos Norkienės-Kokkalis suburtas visuomeninis judėjimas „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką“, kuris organizavo renginius parke, rinko medžiagą apie parko istoriją, aktyviai dalyvavo dialoge su miesto valdžia. Buvo organizuojamos parko tvarkymo talkos, su Klaipėdos universiteto diplomantais kuriama parko vizija. Surinkti klaipėdiečių atsiminimai apie parką buvo publikuojami laikraštyje Vakarų ekspresas“ su viltimi, kad bus išleista parko istorijai skirta knyga.

2012 m. Klaipėdos miesto savivaldybės ir ES lėšomis įgyvendintas Klaipėdos miesto poilsio parko sutvarkymo ir pritaikymo turizmo bei kitoms viešoms reikmėms I etapas. Buvo atnaujinta parko takų danga, suformuotas žiedinis pėsčiųjų ir dviračių takas, įrengti vandentiekio, elektros ir apšvietimo tinklai (260 naujų šviestuvų), įrengtos vaikų žaidimo ir riedutininkų-riedlentininkų aikštelės.

2017 m. įrengtos vaikų sporto: futbolo, krepšinio, fitneso aikštelės, laipiojimo įrenginių kompleksas, įrengti teniso kortai. 2020 m. įrengta nauja šiuolaikiška ir ilgaamžė įvairaus amžiaus vaikams skirta poilsio erdvė. Parkas vėl kviečia visus – ir didelius, ir mažus.