Klaipėdos kraštas 1945-1960 m.: naujos visuomenės kūrimas ir jo atspindžiai šeimų istorijose

PRATARMĖ

Jūsų rankose kolektyvinis keturių Klaipėdos universiteto mokslininkių Sigitos Kra-niauskienės, Silvos Pocytės, Ruth Leiserovvitz, Irenos Sutinienės tyrimo rezultatas - monografija apie visuomenės pokyčius 1945-1960 m. buvusiame Klaipėdos krašte. Po Antrojo pasaulinio karo šio krašto, kaip unikalaus savarankiško teritorinio darinio su savita valdymo sąranga ir kultūrine tapatybe, nebeliko, bet jo istoriniai pėdsakai vis dar jaudina daugelio vaizduotę. Jo nerasime dabartiniame Lietuvos administraciniame žemėlapyje, tačiau tai istorinė, kultūrinė teritorija, egzistuojanti daugelio sąmonėje kaip itin savitas Lietuvos regionas, paženklintas politinių, demografinių, socialinių virsmų, kurie po Antrojo pasaulinio karo suformavo visiškai kitokią visuomenę, nei buvo iki tol.

Mokslinė paskata imtis pokarinės Klaipėdos krašto visuomenės formavimosi ir raidos tyrimų brendo kelerius metus. Tokio tyrimo reikalingumą ir svarbą nuolatos patvirtindavo diskusijos su užsienio mokslininkais, tyrinėjančiais buvusios Rytų Prūsijos istoriją po Antrojo pasaulinio karo tiek dabar Rusijos Federacijai priklausančioje Kaliningrado srityje, tiek Lenkijai atitekusioje Rytprūsių teritorijoje, kurios 1999 m. sujungtos į Varmijos Mozūrų vaivadiją. Klausimai apie Klaipėdos krašte likusių žmonių išgyvenimus ir jausenas, apie naujųjų gyventojų atvykimo motyvus, apie kasdienybės aplinką, kurioje gyventojai kūrėsi ir gyveno, tapo kertiniais impulsais imtis tarpdisciplininio sociologinio ir istorinio tyrimo. Norėjosi geriau pažinti ir suprasti buvusio Klaipėdos krašto gyventojų padėtį po 1945 m., naujos visuomenės formavimosi procesus ir tapatybės raiškas. Tai leido padaryti svari Lietuvos mokslo tarybos parama, kuri 2016-2018 m. parėmė mūsų parengtą projektą „Klaipėdos kraštas 1945-1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose".

Pasakojimas apie naujos visuomenės kūrimąsi Klaipėdos krašte pagrįstas ne tik rašytinių istorinių šaltinių analize, bet ir ikonografine medžiaga bei įvykių amžininkų pasakojimais. Mūsų surinktuose interviu užfiksuoti asmenų patyrimai ir šeimų istorijos. Jose atsiskleidžia pokario Klaipėdos krašto paveikslas, kupinas dramatiškų netekčių ar kasdienio džiaugsmo detalių, siužetų apie sugyvenimą ir atskirtį. 97 informantai - krašto vietiniai senbuviai, lietuviai iš įvairiausių Lietuvos kampelių, kitakalbiai atvykėliai iš buvusių sovietinių respublikų - yra šios knygos bendraautoriai. Jų atmintis monografijoje jungiasi su oficialiuoju istoriniu pasakojimu, o publikuojamos nuotraukos iš jų šeimos albumų leidžia išvysti Klaipėdos krašto kasdienybę pokariu. Mūsų kalbintiems žmonėms, kurių dauguma yra garbaus amžiaus, pasidalijusiems ne tik mintimis apie praeitį, bet ir skleidusiems žmogiškąją išmintį, ir jų artimiesiems bei giminaičiams reiškiame didžiausią padėką ir pagarbą. Kai kurie jų jau išėjo anapilin, tačiau jų pasakytas žodis liko užrašytas ir išsaugotas.