Kiparisų namai

Arlenui Viagneriui, Pirmojo pasaulinio karo veteranui, teko regėti dūmus žmonių akyse ir anksčiau. Tai būdavo neišvengiamos mirties ženklas. Jis niekada neklysdavo. Kai vieną troškų vakarą nubudęs traukinyje pamato mirties ženklus bendrakeleivių akyse, beviltiškai bando juos atkalbėti tęsti kelionę į Floridos Ki salas. Tik devyniolikametis Polas Brikhilas juo patiki ir abu lieka naktį nuošalioje stotyje, tikėdamiesi išsisukti nuo neišvengiamos mirties. Bičiuliai patraukia į pietus pėsti ir netrukus pasijunta įkalinti „Kiparisų namuose“ – atokioje Meksikos įlankos užeigoje, kuri priklauso mįslingai gražuolei Rebekai, – tiesiog artėjančio uragano kelyje.

Tačiau tas pragaištingas 1935 m. uraganas – ne vienintelis jiems gresiantis pavojus. Meksikos įlankos gyventojus valdo kur kas šiurpesnė jėga, todėl šilto ir šalto matęs Arlenas nori kuo greičiau iš ten nešdintis. Bet Polas atsisako palikti Rebeką vieną, net ir išgirdęs draugo perspėjimą, jog užgaišę gali niekada iš ten neištrūkti. Nuo šiurpios pradžios iki stingdančios pabaigos Kiparisų namai yra neprilygstamas „geriausio iš geriausių“ detektyvas su fantastikos prieskoniu, sulaukęs liaupsių iš rašytojų Stepheno Kingo, Peterio Straubo, Deano Koontzo ir Rono Rasho.


Michaelis Koryta (g. 1982 m.) jau gimė žinodamas, kuo nori būti, ir negaišo laiko veltui. Aštuonerių pradėjo susirašinėti su mylimais autoriais, o 16-os nutarė pasišvęsti detektyvo žanrui. Su tuo tikslu baigė kriminalistiką Indianos universitete, dirbo privačiu sekliu. Pirmasis Michaelio Korytos  romanas Šįvakar aš pasakiau sudie, nominuotas Edgar apdovanojimui, pasirodė tuomet, kai jam buvo dvidešimt vieneri. Vėlesni detektyvai Širdgėlos giesmė, Svetingas kapas, Pavydėk nakčiai, Šaltoji upė taip pat buvo įvertinti kritikų ir skaitytojų visame pasaulyje – jie išversti į dvidešimt kalbų. Kiparisų namai – septintasis 29-erių metų rašytojo romanas. Meistriškai plakdamas įvairius žanrus M. Koryta atkuria slogią JAV ketvirtojo dešimtmečio atmosferą, Didžiąją depresiją, bemaž leidžia užuosti smėlį, viskį, jūros druskos išėstą medieną, pajusti nežinomybės įtampą ir neįvardintą grėsmę, kuri nepaleidžia iki paskutinių romano eilučių.



"Įtaigumu šis romanas prilygsta geriausiems STEPHENO KINGO ir PETERIO STRAUBO darbams."

Dennis Lehane, KUŽDESIŲ SALOS autorius


 Vertė Rūta Steponavičiūtė