NEMOKAMAS pristatymas nuo 20€ į paštomatus Lietuvoje! Daugiau ČIA >>

Šventinės dovanos mobile 🔥 SUPER KAINŲ lentynos! Nuo -20% iki -80% pigiau! Naršykite čia >>  🔥
Šiuo metu neparduodama

Įrašykite savo el. paštą ir informuosime, kai prekę turėsime

Knygos aprašymas

Likimo smūgių gniuždomas žmogus bando kibti gyvenimui į atlapus. "Arba gyvenimas suknista mėšlo krūva, arba mane likimas įsodino ne į tą vežimą", - sako romano herojus. Dramatiška ir žiauru, kai vienas iš sutuoktinių neištikimas, bet šeimoje augantis vaikas kaip įmanydamas bando sutaikyti tėvus.



Autorius Feliksas Marcinkas  pirmame romane "Prietrankos gyvenimo išpažintis" (2001) teigiama, kad "žmogus ateina tam, kad palikęs save išeitų", šiame romane "Kerštas meile" rašoma: "Žmogus kartais negali pažiūrėti kitam į akis, nes jose matyti padorumas." Šie epigrafai vaizdžiai nusako pagrindinę romanų mintį.



Feliksas Marcinkas gimė 1951 m. sausio 2 d. biržų r. Gyvena ir kuria Vilniuje. 2005 m. kultūros ministerija jam suteikė meno kūrėjo statusą.

Autorius parašė ir sudarė per 30 knygų, albumų, brošiūrų, kalendorių. Reikšmingesnės trys knygos-albumai "Gražiausios Lietuvos sodybos ir sodai", "Pasaulio popieriaus karpiniai", "Lietuva karpiniuose", apybraižos "Pamiršk savo vardą", "V. Azanovas aiškiaregystės labirintuose" ir kt. F. Marcinkas yra žurnalų "Sodo kraitė" ir "Rankdarbiai plius Visažinis" vyriausiasis redaktorius, almanacho "Tautodailė" leidėjas.

Menininkas surengė per 20 personalinių tapybos, karpinių ir fotografijų parodų.

IŠTRAUKA


Aš taip jos iki šiol nepaklausiau dėl tos nakties linksmybių. Galvojau: na kas pasikeis, jei sužinosiu tiesą. Ne tokių dalykų gyvenime būna. Teneša mane kumpanosė, bet daug keistenybių buvo per tuos metus, ką čia dabar muštis į krūtinę. Ne spyglys esu. Gerai žinau: ji nėra užsibraukusi, smegenys jai ne-spaudžia. Dėl to nesuku sau galvos. Jeigu reikėtų prie krūtinės pridėjus ranką dievagotis, sutinku, kad jos kūnas ne toks švytintis, kaip porcelianinės skulptūrėlės pas močiutę buvusios, bet juslus ir geidžiamas. Šiuose namuose man, regis, kol kas daugiau nieko nereikia. Po tos nakties ji buvo mano.

 

Dar pusvalandis ir sėlins laiptais į antrą aukštą.

"Ar nepamečiau rakto?" - smilkteli mintis. Suradęs piniginę, apčiuopė jį. Jau tris mėnesius tūnojo ten. Tyliai pravers duris ir išgirs: "Vajetau, kicius atvažiavo!"

Sankryža, kita. Iš tamsos paslaptingai nyra alėjos beržai. Mojuoja vėjyje šakos ir lieka kažkur užnugary. Tamsioj dangaus bedugnėj dega žvaigždės. Smalsu, ar yra jo žvaigždė? Jeigu yra, ar jis ją mato? Ar ryški? Ką ji gali lemti jo gyvenime?

Prisimena kaip šiandien. Iki gyvo kaulo įgriso gandai gandeliai apie ją. Nugyventi metai kuždėjo: kas nori mušti, tas lazdą ras. Ne šventasis ir jis pats. Bet ko čia maivytis - ir jo širdyje kirbėjo nerimas. Spjovė į tai, kad tuo netiki, ir dėl šventos ramybės nuėjo pas astrologę. Nieko čia blogo nenutiks. Nepažįstamas žmogus, smalsu, ką pasakys.

Pravėręs duris pasijuto kaip žmogus, norįs ištrūkti iš svečios šalies, bet neturįs paso. Sėdosi į kėdę. Išpyškino viską, ko tik klausė. Nieko neslėpė, negražbyliavo. Gal valandą sėdėjo kaip ant dagių. Net dabar plaukai šiaušiasi.

 

Ot rūgštelė! Kai gerai pagalvoji, nebuvo priežasties ten kinkas drebinti. Sėdi sau poniutė kremais išlygintu veidu, žvakė, kažkokie ženklai, kortų kaladė... Tada mąsčiau: na, kokia ta mano gyvenimo bamba? Pagaliau ji pirštu nuspaudė kompiuterio klavišą ir ilgai, atrodė - labai ilgai, stebeilijo į kompiuterio ekraną, kuriame švietė linijų raizgalynė. Pakraipė galvą ir tarė: " Vaikeli, esi patekęs į didelę bėdą. Ateik po trijų dienų. Matyt, protėvių karma ant tavęs gula."

Nesu varnalėša. Susiradau enciklopediją. Skaičiau skaičiau apie tą prakeiktą karmą, kuri prie manęs prilipus, ir supratau, kad karma - tai dabartinio ir praėjusio gyvenimų fizinių ir psichinių veiksmų visuma, nulemianti artimiausią žmogaus atgimimą ir gyvenimo aplinkybes. Sužinojau, kad galiu ją kontroliuoti savo karmos drausme, teisingu elgesiu, o laisva valia rinkdamasis kančios kelią, galiu išsklaidyti susikaupusią blogąją karmą, išvalyti ir palengvinti sielą. Tos kelios eilutės giliai įsirėžė į galvą - neišmesi, peiliu neišpjausi. Mėšlas. Netikiu tom nesąmonėm. Nesuprantu, ar esu palaimintas ar prakeiktas. Žinau tik tiek: gyvenu, kaip noriu, darau, ką noriu, guliu su ta, kuri " veža ". Gyvenimas slidus kaip muilas. Nereikia varvinti seilės ten, kur nereikia. Kiekvienas kabinasi už savo medžio. 

Informacija

Autorius: Feliksas Marcinkas
Leidėjas: Tautodailė
Išleidimo metai: 2008
Knygos puslapių skaičius: 112
Formatas: 12x21, kieti viršeliai
ISBN ar kodas: 9789986423393

Pirkėjų atsiliepimai

Tik registruoti vartotojai gali rašyti apžvalgas. Kviečiame, prisijungti arba užsiregistruoti