Kelionės su pačiu savimi

"Kiekviena istorija – dalelė kelionės, primenanti buvusią laimę ar sunkumus. Ši knyga skirta skaityti atsitiktinai atsivertus nuo bet kurios vietos ir, tikiuosi, ji taps palydove kelionėje ar atradus laisvą valandėlę namie. Istorijos sudėtos atsitiktine tvarka, jos įvairaus stiliaus – vienos parašytos geriau, kitos prasčiau – ir atspindi mano paties kelionę rašytojo keliu."

Tahir Shah


„Kelionės su pačiu savimi“ – knyga, kurioje vienas kitą keičia spalvingiausi pasakojimai, parašyti per beveik dvidešimt metų: įspūdžiai iš Lotynų Amerikos, Azijos, Afrikos ir daugybės kitų pasaulio kampelių, iš džiunglių, dykumų, mažų miestelių ir megapolių. Tahiras Shahas pasakoja apie Vakarų pasaulio daiktus, dūlančius Maroko antikvariatuose, apie keistuolį rašytoją genijų Bruce’ą Chatwiną, apie miestelį, kuriame gyvenimo ritmas toks lėtas, kad širdis ima šokti iš džiaugsmo, uždarus Mumbajaus klubus, rūmus Damaske ir džiovintas žmonių galvas. Apie parduodamą vaiduoklį ir Feso labirintus su rūmais, kur po grindimis slypi lobiai, apie senąją dvasinę Maroko sostinę – Mulai Idrisą.

Tačiau tai – ne vien kelionės į gyvosios istorijos gelmes. Tahiro Shaho tekstai skirti ir Kambodžos našlėms išminuotojoms, indėms moterims, priverstoms žudyti savo negimusias dukteris, smurtui, klestinčiam Brazilijos lūšnynuose.


Ši knyga – mūsų gyvenamo pasaulio grožio, didybės ir skurdo atspindys. Tai malonumas keliauti su protingu, linksmu, nepaprastai smalsiu ir išsilavinusiu bendrakeleiviu; tačiau svarbu dar ir tai, kad iš šių kelionių visi grįžta išmintingesni ir šiek tiek laimingesni.


Tahir Shah (Tahiras Šachas, g. 1966 m.) – Londone kilmingoje afganų šeimoje gimęs kelionių rašytojas, žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas, su šeima nuo 2003 m. gyvenantis Maroke. Lietuvių kalba „Tyto alba“ išleido jo knygas „Kalifo rūmai “, „Tūkstančio ir vienos nakties šalyje“ ir „Timbuktu“.


Iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė

Ištrauka

KARTA GYVENO BERNIUKAS, kuris labai mėgo paplūdimyje rinkti akmenėlius.

Kur nors nukeliavęs, jis kaskart ilgai ieškodavo paties geriausio akmenėlio ir radęs įsimesdavo į kišenę. Grįžęs namo jį išimdavo ir pasidėdavo ant palangės.

Jo rinkinyje buvo glotnių, vėsių juodų akmenėlių, pasitaikė žalių tarsi nefritas; vieni akmenėliai buvo šiurkštūs, kiti kvepėjo paslaptingomis tolimomis salomis.

Bėgo metai, akmenėlių kolekcija berniukui teikė paguodą. Liūdesio valandą ji būdavo po ranka ir primindavo laimingesnius laikus - paplūdimį, aukštas bangas, besileidžiančią saulę.

Vieną dieną berniukas suaugo.

Atėjo metas palikti namus. Jis troško keliauti ten, kur lyja mangų lietus. Prieš iškeliaudamas sudėjo visus savo daiktus į medines dėžes nuo arbatos, o šias sukrovė į sandėliuką, amžiams palikdamas laukti viską, ką kitados taip mylėjo.

Jau beveik tuščiame miegamajame priėjo prie palangės su akmenėliais, delnu paglostė keletą, giliai įkvėpė jų aromato. Paskui iš palovio ištraukė apiplyšusią batų dėžę ir, suvyniojęs akmenėlius į suglamžytus laikraščio lapus, atsargiai supakavo.

Praėjo dvidešimt metų.

Dėžės niekas nebuvo atidaręs - nė karto. Berniukas - dabar jau suaugęs vyras - laikė ją užrakintą spintoje. Nepamiršo, kad ji ten, ir šis prisiminimas teikė paguodą.

Akmenukai buvo po vieną surinkti per daugelį metų, surasti, apžiūrėti prieš šviesą, dar ir dar kartą įdėmiai ištyrinėti iš visų pusių. Metams bėgant, berniukas rinkosi vis kitokius akmenukus - tai priklausė nuo jo nuotaikos ir amžiaus; paskutiniai išsirinktieji mažai panėšėjo į pirmuosius.

Istorijos, sudėtos šioje knygoje, yra kaip akmenėliai iš ano berniuko kolekcijos. Jos įvairių formų ir nevienodo stiliaus, parsivežtos iš visų pasaulio kraštų. Vienos iš jų patenkins keleto išrinktųjų smalsumą, kitos bus įdomios visiems. Tikiuosi, jų žodžiai primins jūsų pačių patirtus susitikimus ir paskatins kilti naujų, anksčiau nepažintų minčių.

Galima pasakyti, kad vienintelis dalykas, kuris jas sieja, - tai smalsumas ir žavėjimasis.

Rašiau apie žmones, vietas ir daiktus, kurie mane nuoširdžiai, svaiginamai traukia. Nesvarbu, ar tai būtų moterys, Amerikoje laukiančios mirties bausmės, ar tūkstančiai Kairo kapinių gyventojų, ar portretai šalių, kurių žemę mynė mano pėdos.

Man tai yra kolekcija, kurioje surinktos kelionės į daugybę kraštų: šiaurę, pietus, rytus ir vakarus. Kiekviena istorija - dalelė kelionės, primenanti buvusią laimę ar sunkumus. Ši knyga skirta skaityti atsitiktinai atsivertus nuo bet kurios vietos ir, tikiuosi, ji taps palydove kelionėje ar atradus laisvą valandėlę namie. Istorijos sudėtos atsitiktine tvarka, jos įvairaus stiliaus - vienos parašytos geriau, kitos prasčiau - ir atspindi mano paties kelionę rašytojo keliu.

Šis rinkinys - nuotykių kaleidoskopas, didinamasis lęšis, nukreiptas į žmoniją, jos keistybes ir jos kasdieniškumą.

O anas berniukas, rinkęs brangią akmenėlių kolekciją, dabar gyvena Kasablankoje ir pats turi tokį sūnų.

Vakar, prieš pat sutemstant, nusivedžiau jį prie jūros. Abu žiūrėjome, kaip saulė skęsta ramiuose Atlanto vandenyse. Jai dingus, tylėdami pastovėjome sutemose. Paskui vaikas paklausė:

- Einam namo, Baba?

Aš delnu paplekšnojau paplūdimio akmenėlius.

- Išsirink vieną, - tariau.

- Kam?

- Metas tau pradėti rinkti savo kolekciją.