Kauno Atlantida nuo „Inkaro“ kamino pusės: apie XX a. vidurio Kauną ir jo žmones

Raima Zander (tikr. Raimonda Canderienė) – užkietėjusi kaunietė, kuriai rašymas ilgą laiką atrodė išrinktųjų užsiėmimas, tačiau galiausiai susikaupė tiek istorijų, kad teko jas suguldyti į knygą „Kauno Atlantida nuo „Inkaro“ kamino pusės“. Tai pasakojimai apie septintojo, aštuntojo dešimtmečių Kauną ir jo žmones.

Knygoje „Kauno Atlantida nuo „Inkaro“ kamino pusės“ – tai istorijos apie XX a. vidurio Kauną, kurį gerai atpažins kauniečiai ir su pasimėgavimu skaitys visi bent kartą apsilankę šiame mieste. Čia daug nostalgijos ir sveiko humoro. Autorė atskleidžia to meto įpročius, užsiėmimus, įtaigiai nupasakoja miesto vaizdus, garsus bei kvapus. Būtent kvapai pačiai R. Zander yra itin svarbūs – nuo senos spintos kvapo iki tepalų kvapu persisunkusių valčių virvių...

Kaune augusios mergaitės akimis pasakojamos istorijos knygoje skamba nostalgiškai ir poetiškai, nesunku pajusti jautrų autorės žvilgsnį, kuris sminga į pačias ryškiausias, miesto dvasią atskleidžiančias detales. R. Zander kalba ir apie jaunystės ilgesį, tačiau čia pasitelkia ironiją ir tikina, kad jei kažkam knygoje papasakotos istorijos pasirodys mielos – jos tikslas bus pasiektas, o kelionė laiku pavykusi.

Mintis apie knygą autorei kilo, kai feisbuke pasidalijusi prisiminimais apie Vilijampolę, Nemuną ir visus prie jo patirtus smagumus, sulaukė daugybės žmonių įvertinimo. Tuomet ėmė dėliotis tekstai apie jos gimtąją slabodkę ir įvairiaspalvius jos personažus.

R. Zander augo Vilijampolėje, prie „Inkaro“ gamyklos, šalia tekančiame Nemune plaukiojo su kazankėmis, maudėsi ir plūduriuodavo ant padangų, maudė šunį, rengė iškylas ir rinko karvašūdžius gėlių darželiams. Ji prisimena ir įvykius, kurie buvo svarbūs visai Lietuvai, pavyzdžiui, kaip tuomet mokytoja paaiškino, kodėl susidegino Romas Kalanta, kuris mokėsi toje pačioje mokykloje kaip ir autorė.

Tikros Kauno patriotės knyga „Kauno Atlantida“ – tai savotiška duoklė mylimam miestui ir tiems, kurie jau išėjo – nugrimzdo, ir tiems, kurie išeis. Tai savotiškas vienos kartos liudijimas apie Kauną ir jo rajoną – laisvąją slabodkę. Šį pavadinimą rajonas gavo dėl to, kad ilgai Kėdainių Radviloms priklausiusi teritorija tik 1919 metais buvo prijungta prie Kauno ir ten gyveno tik laisvi valstiečiai, o tuomet tokie laisvi nuo baudžiavos kaimai buvo vadinami slavišku žodžiu „slabada“.