Kaunas. K. Donelaičio gatvė. Metraštis

KNYGOS SUDARYTOJŲ ŽODIS

„Kaunas. K. Donelaičio gatvė“ - tai metraštis apie viena pagrindinių Kauno miesto arterijų - K. Donelaičio gatvę per visus keturis augimo laikotarpius: guberniją, tarpukarį, sovietmetį bei atkurtą Nepriklausomą Lietuvą. Knygoje pateikiama ne tik istorinė medžiaga, bet ir senųjų pastatų architektūros raida.

Nepamirštami architektų Arno Funko, Karolio Reisono, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuoti pastatai, iki šių dienų stovintys šioje gatvėje. Susidomėjimas Kauno modernistine architektūra šiuo metu auga, norėjome ją susieti su ten gyvenusiomis asmenybėmis. Pagarbiai minimi S. ir S. Lozoraičių vardai bei Kauno milijonierių Jono ir Juozo Vailokaičių indėlis į Kauno miesto praturtinimą ir augimą. K. Donelaičio gatvėje buvo nemažai kultūros paveldo objektų, svarbių visuomeninių, kultūros, švietimo, reprezentacinių pastatų. Prisimenamos diplomatinės tarnybos, veikusios K. Donelaičio gatvėje, jų darbai, nuopelnai miestui. Metraštyje Kaunas - tarsi „Mažasis Paryžius“. Čia puikūs tarpukario architektūros pastatai, nepakartojamo grožio Lietuvos valstybinis bankas, aukštų Kauno miesto ponų ir ponių papročiai, mados ir puikūs tų laikų restoranai, įsikūrę šalia K. Donelaičio gatvės. Dauguma K. Donelaičio gatvės namų, kurie buvo statyti tarpukariu, išliko, tačiau kai kuriuose sunku rasti buvusios laikinosios sostinės pastatų autentiką, bylojančią apie ten gyvenusius ir dirbusius žmones. Nepriklausomą Lietuvą pristato modernūs „Bauhaus“ pastatai, siekę derinti funkcionalumą su estetika, kuriai būdingos minimalistinės ir ritmiškai pasikartojančios architektūros formos, svarbi fasadų dermė ir geometrinių formų žaismas. Modernizmo pastatuose daug vertikalių, pastatų langai siauri ir ilgi. Taip miesto gatvę pristato atsinaujinusi architektūra bei naujai atgimusi Vienybės aikštė.

Tai knyga, kurioje skaitytojams bandoma pristatyti turtingą tarpukario architektūrą, iš-likusią iki šių dienų, puošiančią unikalią dabartinę Kauno K. Donelaičio gatvę, neabejotinai turinčią išliekamąją istorinę vertę miesto kultūrinėje raidoje.

Aldona Tamokaitytė-Jankauskienė, Jūratė Mikalauskaitė-Jankauskienė