Katerina

„Katerina“ - nepaprasta ukrainietės valstietės istorija, papasakota jos vardu. Po motinos mirties Katerina palieka namus ir įsidarbina žydų šeimoje tarnaite. Nors ji pati - krikščionė, dirbdama ir gyvendama pas žydus šeimininkus, ji prisiriša prie jų. Katerina išmoksta kalbėti jidiš ir gaminti maistą pagal košerinio maisto ruošimo taisykles. Vėliau ji su siaubu stebi žydų pogromus. Jos aplinkos žmonių nepaaiškinama neapykanta žydams stebina Kateriną ir kelia jai siaubą.

Gimus sūneliui, Katerina nusprendžia jį auklėti pagal žydų tradicijas. Vėliau, netekusi sūnaus, išgyvenusi ilgus metus kalėjime, po ilgų metų ji grįžta į gimtąjį kaimą, į tėvų viensėdį, kur pagaliau atranda ramybę ir nusiraminimą.

Aharonas Appelfeldas, vienas skaitomiausių Izraelio autorių. Pagrindinė rašytojo kūrinių tema – Holokaustas ir nesuvokiamos neapykantos žydams siaubas. Daugelis rašytojo kūrinių - autobiografiniai, tarp jų ir vaikystės prisiminimų įkvėptas romanas „Katerina“.

Aharonas Appelfeldas gimė Černivcuose, užaugo pasiturinčioje šeimoje, buvo vienintelis vaikas. 1940 m., kai Appelfeldui buvo aštuoneri, naciai nužudė jo motiną. Berniukas kartu su tėvu buvo deportuotas į vieną iš koncentracijos stovyklų Ukrainoje. Jis pabėgo ir trejus metus slapstėsi nuo vokiečių ir rumunų, klajojo po Besarabiją ir Bukoviną. Atėjus sovietinei armijai dirbo virėju. Po Antrojo pasaulinio karo Appelfeldas keletą mėnesių praleido perkeltųjų asmenų stovykloje Italijoje. 1946 m., likus dviems metams iki Izraelio nepriklausomybės, ​​būdamas penkiolikos, atvyko į Palestiną. Suradęs savo vardą Žydų agentūros (hebr. Ha-Sochnut Ha-Yehudit) sąrašuose vėl susitiko su tėvu. Izraelyje Appelfeldas baigė mokyklą, išmoko hebrajų kalbą, kuria ir rašo. Baigė hebrajų universitetą Jeruzalėje. Pirmieji jo literatūriniai kūriniai buvo apsakymai, vėliau ėmė rašyti romanus. Pastaraisiais metais rašytojas gyveno Mevaseret Siono mieste ir dėstė literatūrą Negevo Ben-Guriono universitete.