Kas po kojomis žaliuoja

Knygoje "Kas po kojomis žaliuoja" aprašomi 165 augalai, apibūdinama, kaip jie atrodo, pateikiama jų biologija, paplitimas, vaistinės savybės ir naudojimas.

Įvadas

ĮVADAS


Išėję pasivaikščioti, pavedžioti Šunelį, į žaliuojančius laukus žvelgdami pro automobilio ar autobuso langą, eidami į darbą ar mokyklą, kasdien abejingai praeiname, o gal ir prisiliečiame, užminame dešimtis ar netgi šimtus augalų rūšių, kurias kartais net paniekinamai ar iš nežinojimo vadiname tiesiog žole, ir nė nesusimąstome apie mūsų žaliuosius draugus, apie jų reikšmę, biologiją, ekologiją. Matyt, dabar toks metas, kai vis spartėjantis gyvenimo tempas įsuka į nepaliaujamą verpetą ir gyvosios gamtos pažinimui lieka vis mažiau laiko. Pagaliau ir modernėjantis gyvenimas atitolina mus nuo gamtos. Juk dar prieš kelis dešimtmečius basomis išėję į atšlaimą galėjome braidyti po savaiminę įvairiažolę bendriją, kur kvepėjo bevainikės ramunės, žėlė takažolės ir gysločiai, kiaulpienės ir dedešvos, kurių lapelių čia pat pasilenkę gulėjome nusiskinti. Besikeičiančios mados kvepiančius, kupinus gyvybės atšlaimus išmainė į modernias, kas kelias dienas nuskutamas lygutėles, gražias, bet be jokios gyvybės vejas, kuriose jokių vaistažolių ir su Žiburiu nerasi.



Kitą kartą stabtelėkite, pažvelkite po kojomis ir pamatysite nepaprastą vaizdą, kasdien vykstančius gamtos stebuklus. Daugybė įvairiausių žolyčių kalasi pro geležinkelio skaldą, ropoja ant įkaitusio asfalto, lenda ir kelia žiedus iš mažiausių betono plyšelių, želia ant kasdien mindomų takų ir kiemų. Kokie tai augalai? Daugelis numoja ranka manydami, kad tai viso labo bjaurios piktžolės ar tiesiog "paprastos žolės". Tačiau paprastų žolių nėra. Visi augalai savaip nuostabūs ir įdomūs. Vieniju kažkada mūsų protėvius gelbėjo nuo bado, kiti - šimtus metų gydė, dar kiti - įdomūs savita ir nepaprasta biologija.



Šio leidinio autorius tikisi, kad skaitytojui, perskaičiusiam knygelę, atsivertų bent jau mažytis gamtos paslapčių langelis, pro kurį jis išvys, kad čia pat, po mūsų kojomis, prie namo pamato ar patvory, pievutėje ar darže, gėlyne ar ant tako auga daugybė paprastų, bet kartu ir pačių įdomiausių augalų. Vieni mūsų kaimynystėje augantys žolynai gąsdina savo nuodingomis galiomis, kiti turi stebuklingų vaistinių savybių, dar kitus tereikia nuplauti, neštis į virtuvę ir valgyti, vartoti kaip prieskonius. Vienais augalais galima šerti triušiukus ar jūrų kiaulytes, kitų sėklomis palepinti papūgėles ar kanarėles, dar kitais - dažyti siūlus.



Tarp aprašytųjų po mūsų kojomis augančių augalų yra daugybė bene svarbiausių vaistinių (gysločiai, takažolės, varnalėšos, trikertės žvaginės ir kt.) ir vartojamų maistui (kiaulpienės, rūgštynės ir kt.) augalų, juk juos renkant negalima pamiršti tam tikrų taisyklių. Būtina atsiminti, kad pakelėse, ypač šalia kelių ir gatvių, kur intensyvus eismas, užterštose teritorijose, prie naftos bazių, chemikalų sandėlių ir panašų vietų surinktos vaistažolės gali būti ne vaistažolės, o "nuodažolės" dėl jose sukaupiamų sunkiųjų metalų ir nuodingų medžiagų.