Karūna be karaliaus

O Radvilų laikais, oho, kas dėjosi. Viskas buvo surašyta ir gerai saugoma. Taip gerai, kad iki šiol niekas nerado... Visi liko kaip musę kandę – nei karūnos, nei popierių, nei Vytauto kapo.


Algė Gustaitė – beviltiška darboholikė ir tipiška karjeristė. Tokiems atostogos – bausmė, o ne išsvajotas atokvėpis. Ką veikti, po perkūnais? Sprendimas ateina netikėtai: Algė gauna senelio palikimą – namą Kaune kartu su lotynišku raštu, pasakojančiu apie kažkokius antspaudus. Giminės mįslė? Dar nespėjus pradėti aiškintis, pasirodo, kad palikimo kažkas gviešiasi. Pasigirsta paslaptingi grasinimai... Na, jau ne, užsispyrusi Algė taip lengvai neatiduos to, ką jai paliko senelis.

O prieš 600 metų į Vilnių skubėjo pasiuntinys su karališku nešuliu. Jo ausyse dar tebeskambėjo baisus seno žynio prakeikimas. Pasiuntinys nuvarė arklius, tačiau Vytautas Didysis karūnos nebesulaukė. Nuo jo mirties ir prasidėjo prakeiktosios karūnos kelionė: laukdamas savo valandos karališkasis vainikas keliavo iš rankų į rankas. Pabuvo Radvilų slaptavietėse, matė ir Vilniaus slaptųjų draugijų intrigas, ir dvarelio užkaborius. Ir niekam toji karūna neatnešė nei turtų, nei laimės...

Bet visa tai nesvarbu. Į karūnos paieškas azarto pagauta Algė įtraukia bičiulį istoriką, ir jaunoji pora ima blaškytis po Vilniaus bažnyčias. Tačiau ieškotoja nė neįtarė, kad karūnos siekia daugiau pavojingų varžovų, o panaikinti prakeikimą tikisi ir nūdienos pagonybės išpažinėjas krivis Antanas, apeigas galintis atlikti tik trumpiausią metų naktį... Ir beprotiškos varžybos, kas pirmas laikys rankose Vytauto Didžiojo karūną, prasideda.


Ginos Viliūnės Vilnius – ne mažiau paslaptingas nei „Da Vinčio kodo“ Paryžius. Jame ir baroko architektūros žavesys, ir slaptųjų draugijų klastos, ir iki šių dienų senuosius ritualus puoselėjantys pagonys. Ir Lietuvos istorija, aprašyta trilerio forma.


Gina Viliūnė gimė 1974 metais. 2000-aisiais baigė Vilniaus pedagoginį
universitetą, o 2004 metais gidų kursus. Savarankiškai studijavo senojo
Vilniaus plėtros, architektūros, bažnyčių istoriją.

2012 metais kartu su bendraautoriu Raimondu Urbakavičiumi išleido knygą „Vilniaus šventovės“.