Karūna be karaliaus

„Karūna be karaliaus“ – istorinis trileris apie senąjį Vilnių ir Vytauto Didžiojo karūną.


Pasakojama, kad 1429 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Lucke sušaukė didžiulio masto Europos monarchų suvažiavimą, kuriame dalyvavo ir pats Šventosios Romos Imperijos valdovas Zigmantas Liuksemburgietis. Vytauto tikslas buvo vienas – įrodyti savo galią ir tapti Lietuvos karaliumi. Lucke buvo numatyta karūnacijos data, tačiau šios iškilmės taip ir neįvyko. Iš Imperijos į Vilnių pasiųsta karūna dingo, o Lietuvos didysis kunigaikštis netrukus pasimirė. Viskas nuplovė laiko tėkmė ir ši istorija buvo pamiršta. Iki kol praėjus 600 metų ji pasivijo Algę Gustaitę.


Ji – karjeristė ir nepataisoma darboholikė. Įstrigusi transporto kamštyje ir vėluodama į darbą kone valandą, ji nerimauja dėl nepristatyto projekto – juk jos pasiklausyti atvažiavo bene įtakingiausias Vilniuje žmogus, lošimų imperijos savininkas. Poilsis Algei – tikra bausmė, todėl kai ją priverčia pasiimti atostogų, jai atrodo, jog pasaulis sustojo. Algė nebežino, ką jai daryti ir kaip gyventi. Sprendimą pasiūlo pats likimas. Ji išvyksta į Kauną tvarkyti savo senelio palikimo dokumentų, kur jos laukia neeilinis nuotykis. Žinią apie palikimą lydi paslaptingas lotyniškas raštas, pasakojantis apie neaiškius antspaudus.


Vos tik į jos rankas patenka užuomina apie paslėptas relikvijas, Algė sužino, jog esama pavojingų konkurentų, besigviešiančių dėl tų pačių brangenybių.


Prieš 600 metų pasiuntinys dešimt dienų keliavo nuo Oderio iki Vilniaus gabendamas Vytautui Didžiajam karaliaus karūną, kurios valdovas taip ir nesulaukė. Relikvija, lydima baisaus senojo žynio prakeiksmo, keliavo iš rankų į rankas. Iš Radvilų slaptaviečių per Vilniaus slaptųjų draugijų rankas iki dvarelių užkaborių ir iki pat šių dienų – paslaptingas karališkoji karūna dar niekam neatnešė laimės. Galbūt ji nusišypsos Algei?


Mergina į avantiūrą įtraukia pažįstamą istoriką. Jaunoji pora ima blaškytis po Vilniaus bažnyčias bandydami pralenkti laiką. Karūnos prakeiksmą panaikinti gali tik vienas žmogus – įpėdinis to, kuris jį ištarė. Tačiau pagoniškiems papročiams ištikimas krivis Antanas stebuklingas apeigas gali atlikti tik trumpiausią metų naktį. Kas rankose pirmasis laikys Vytauto Didžiojo karūną?


Gita Viliūnė jau daug metų domisi Vilniaus ir Lietuvos istorija, veda ekskursijas ir kuria straipsnius istorijos tema. Jos plunksnai priklauso penkios knygos, keturios iš jų – grožinės literatūros kūriniai, istoriniai romanai. Baigusi Vilniaus pedagoginį universitetą dirbo gide ir visą laiką savarankiškai studijavo senojo Vilniaus miesto, architektūros ir bažnyčių istoriją. Jos romane „Karalius be karūnos“ susipina baroko žavesys ir slaptųjų draugijų klasta, o siužeto įtampą kursto ir iki šių dienų senuosius ritualus išsaugoję pagonybės išpažinėjai. Tai Lietuvos istorija, papasakota trilerio forma.