Kartą Raudėnuose. Kunigo Kazimiero Pakalniškio-Dėdės Atanazo laikų Raudėnai 1916–1933 metai

„Kartą Raudėnuose. Kunigo Kazimiero Pakalniškio-Dėdės Atanazo laikų Raudėnai 1916–1933 metai“ - tai penkiolikta kuršėniškio istoriko, publicisto, rašytojo Jono Kiriliausko (g. 1966) knyga, skirta Raudėnų kraštui įamžinti ir kunigo Kazimiero Pakalniškio-Dėdės Atanazo (1866-1933) buvimui Raudėnuose 1916-1933 metais priminti.

Tai knyga apie mus visus ir visiems mums.

Skaitant kai kurias vietas, galima rasti įvairių vertinimų, įvairių atsiliepimų apie tai, kad čia užkampis, nykus pakraštys, bet juk viskas yra parašyta prašalaičių, ne vietinių žmonių. Žmonės, čia gyvenę tuo laikotarpiu, puikiai tvarkėsi, bent jau kalbamu laikotarpiu. Niekur labai neatsilikdami nuo likusios Lietuvos. Viską kūrė savomis rankomis, patys dalyvavo visuomeninėse organizacijose, patys steigė orkestrus, chorus, statė spektaklius, organizavo šventes, buvo aktyvūs, nelaukė, kol jiems kas nors ką įsakys, nurodys. Svarbiausia, kad darė kartu su visa Lietuva. Žygiavo koja kojon.

Štai apie ką yra knyga, skirta Raudėnams, kurie turi kuo didžiuotis palyginus net ir su didesniais miesteliais ir miestais, tik apie tai reikia kalbėti, reikia prisiminti garsius žmones, jų darbus.

Pabaigti knygą norisi klebono kanauninko Kazimiero Pakalniškio-Dėdės Atanazo žodžiais, skirtais mums visiems: „Tačiau nelengvas tai darbas - Lietuvos nepriklausomybės įvykdymas. Kaip kūdikis, pradėdamas vaikščioti, linksta čia į vieną, čia į kitą pusę ir ant žemės pavirtęs gerokai susidaužia, taip ir Lietuvai, atsistojus ant savo kojelių ir ėmus be kitų pagalbos vaikščioti, reikės, gal būt, dar nekartą pavirtus susikulti ir... vėl atsikelti. Tai neišvengiama kiekvienam kūdikiui. Turėkime viltį, kad Lietuva, atsistojusi ant savo kojų, eis milžino žingsniais priekin... “