Karo kronika

„Unikalus kūrinys, vientisas vienos idėjos ir širdies kaitros persmelktas ciklas - Gintaro Patacko „Karo kronika“. Visko jame yra: ir išpažintinės lyrikos, ir kovingos dvasios, ir užuojautos. Yra ir skausmo - iškentėto, tikro. Yra triuškinančios satyros ir grotesko, skirto okupantams ir diktatoriui galvažudžiui Putinui, yra jautrių posmų, skirtų didvyriškai sesei Ukrainai. Ir visą šį unikalų, kiekvieną dieną rašomą dienyną vienija atjauta kenčiantiems, puolamiems, be pastogės ir gimtinės liekančioms šeimoms, vaikams ir motinoms.
Gintaras savo ciklą kūrė beveik kiekvieną dieną. Kaskart užrašinėdamas poeto diktuojamus posmus, likdavau sujaudintas, sukrėstas nelauktų atsivėrimų, pajusdavau gyvą nervą. Poetui skauda, jis negali tylėti, jis kovoja eilėmis, jis - apkasuose, jis - priešakinėse pozicijose. O koks visa apimantis Vilties ir Pergalės troškimas, koks tikėjimas kovojančių ukrainiečių geležine valia ir kokia ryški panieka bei nepakanta agresoriui - Rusijos režimui.
Ryškus burleskinis stilius, parodijuojantis rusiškas „čiastuškas“ - dažnutes. Visą ciklą per-smelkia skaudūs, bet šviesos ir tikėjimo Pergale kupini motyvai apie sesės Ukrainos didvyrišką pasipriešinimą prieš Rusijos imperinių kruglodurovų bukumą bei žiaurumą. Tasai kasdienis ironiškas, sarkastiškas bylojimas liudija apie okupanto siautėjimą, paranojinių žudikų kėslus, aštriai smerkia agresiją ir žudynes, nuolat primena nekaltas aukas, tampa vis įtaigesnis ir jaudinantis.
Gintaras Patackas žygiuoja kaip „Laisvosios Lietuvos karys j mūšį“. Kiekviena poeto eilutė skamba kaip taiklus šūvis. „Karo kronika“ - nesumeluotas kovos ir pasipriešinimo metraštis.“
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus