Kariai. Betonas. Mitas. Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje

Ši knyga "Kariai. Betonas. Mitas. Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje" - tai mokslinis pasakojimas apie Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietas Lietuvoje, jų atsiradimą, išnaudojimą politiniais ir ideologiniais tikslais sovietmečiu ir nepriklausomoje Lietuvoje, apie įsižiebiančius naujus atminčių konfliktus.
Tai pasakojimas apie žmones, kurių žemiškąją kelionę nutraukė karas ir kurie buvo grąžinti j gyvenimą kaip anoniminiai betoniniai kūnai, kaip skulptūros, obeliskai, stelos, ir pradėjo naują, šj kartą simbolinę, kelionę. Ir ji tęsiasi iki šiol - kaip ilgai ir rūpestingai puoselėjamas, politinius ir ideologinius tikslus realizuojantis mitas.
Skaitytojams siūloma į temą pažvelgti per istorijos, propagandos, paveldo ir atminties prizmes.

"Jau mažai kas bežino (ir valstybė savo politika siekia, kad tai būtų užmiršta!), jog čia [Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje Smalvose, Zarasų r.], tankių jaunų medžių paunksnėje, Rusijos vyriausybės dėka vis dar pagarbiai mirtinu miegu snaudžia kadais galingos ir laimingos valstybės - SSRS - sūnūs. Šiame svetimos žemės lopinėlyje paskutinį prieglobstį rado 1840 karių išvaduotojų [...] (memorialinėse lentose įrašytos tikjąo karių pavardės..., dauguma įrašų su nedideliais netikslumais...). [...] Tada jie buvo išvaduotojai ir jų atėjimas į šias vietas daugeliui buvo vienintelė laimingo ir šviesaus gyvenimo viltis. Nors tais laikais kai kuriuos ir tenkino fašistų propaganda apie gyvenimų be komunistų... Bet šiandien iš dokumentų žinome, koks vaidmuo būtų tekęs Baltijos šalims, jei Europoje būtų laimėjusi fašistinė Vokietija..."
"My pomnim o vas...", 2010

Nuo sovietmečio paminklų prabylanti iškreipta tiesa, kai sovietų kariai vadinami mūsų nepriklausomybės gynėjais, o Lietuvos partizanai - buržuaziniais nacionalistais ar net banditais, itin žeidžia už Lietuvą kovojusius, lagerius bei tremtį iškentėjusius politinius kalinius bei tremtinius. Tačiau paveldosaugininkai tikina, kad situaciją galėtų pakeisti nebent įstatymų leidėjai."
Daiva Baronienė, „Vis dar supainiota tiesa", 2014

"Rusijos ambasados pinigais Lietuvoje yra masiškai atnaujinamos sovietinių karių kapinės, o atliekant tokius darbus kartais bandoma padidinti palaidotųjų skaičių. Pasitaikė atvejų, kai lietuviškus senkapius neteisėtai buvo bandoma paversti sovietinių karių kapinėmis. Rusijos ambasada ir jos darbus atliekanti lietuviška įstaiga tai neigia."
Dovydas Pancerovas, „Už Rusijos ambasados pinigus „karių kapais" bandoma paversti net lietuviškus senkapius", 2016