Karas su salamandromis

Čekų rašytojas Karelas Čapekas distopija „Karas su salamandromis“ apnuogina didžiausias žmogaus ydas – nevaržomą naudos siekį, gobšumą, išnaudojimą ir puikybę.


Fantastiniame romane pasakojama istorija apie Ramiojo vandenyno salynuose gyvenančią paslaptingą dešimtmečio vaiko ūgio ant kojų vaikščiojančią padarėlių rasę. Jie gabesni už gyvūnus, tačiau neprilygsta žmonėms. Kol kas...

Šiuos padarus aptinka perlų ieškotojas kapitonas van Tochas. Jis su šiais salamandras primenančiais padarais sudaro sutartį – jie jam žvejoja perlus, o jis jiems atsilygina peiliais ir povandeniniais šautuvais reikalingais apsiginti nuo ryklių. Tačiau apie šią "aukso gyslą" netrunka sužinoti stambusis verslas – salamandros paplinta visame pasaulyje.


Tačiau salamandros pasirodo sparčiau už žmones besivystantys padarai ir jie ima kelti grėsmę. Jų evoliucijos tempai pranoksta žmogaus galimybes ir tai neišvengiamai veda konflikto link. Ropliai yra amfibijos, todėl jie fiziškai pranašesni už žmones. Be to, ilgainiui salamandros išmoksta kalbėti, atlikti gausybę darbų ir savarankiškai mąstyti. Jos ima suprasti, kad žmonės jas išnaudoja, siekdami naudos ir vengdami nemalonių darbų – nuo sunkaus fizinio darbo iki tarnybos kariuomenėje. Ir tada jos pasako: gana!


Romane „Karas su salamandromis“ nerasime pagrindinio veikėjo. Į salamandrų evoliuciją ir jų atradimo istoriją čia žiūrima iš plačios visuomeninės perspektyvos. Kartais pasakotojo tonas keičiasi – jis tampa tai žurnalistu, tai antropologu ar istoriku.


Šis pasakojimas - tai alegorija apie ketvirtojo XX a. dešimtmečio Europai kylančias grėsmes. Karel Čapek, pasakodamas salamandrų istoriją, iš tikrųjų perspėja apie kolonializmą, fašizmą, nacizmo keliamą grėsmę ir sparčios ekonominės plėtros sąlygojamą pavojų. Tačiau rašytojas nesiekia visko tapyti liūdnomis spalvomis – jo pasakojimas ne tik satyriškas, bet ir priversiantis garsiai nusikvatoti. Jis primena kito garsaus čeko kūrinį apie šaunųjų kareivį Šveiką.


Išskirtinis ir kviečiantis susimąstyti distopijos žanras ne vienam siejasi su Aldous Huxley ir Geroge Orwell pavardėmis. Tačiau juos abu įkvėpė ankstesni distopijos autoriai. Vienas jų – Karel Čapek, kurio distopija „Karas su salamandromis“ aukso raidėmis įrašytas į pasaulinės fantastikos literatūros istoriją. Čekų rašytojas savo kūriniuose gilinasi į socialines ir žmonijos raidos problemas. „Karas su salamandromis“ – vėlyvojo rašytojo kūrybos periodo kūrinys, kuriame atsispindi Europoje kylanti įtampa, nulemta nacionalsocialistų atėjimo į valdžią Vokietijoje ir besiartinančios karo audros nuojautos.


Iš čekų kalbos vertė Vytautas Visockas