Karalienės juokdarė (kišeninis variantas)

Istorinio romano karaliene tituluojama Philippa Gregory, bestselerių Karalienės sesuo, Karalienės palikimas ir Karalienės meilužis autorė, surinkusi XVI amžiaus istorijos faktų griaučius bei asmenybes, dar sykį sugebėjo įkvėpti jiems gyvybę ir pristatyti spalvingą intriguojantį Tiudorų laikų gyvenimą. Ir ne tik. Karalienės juokdarė – pasakojimas apie tai, kaip likti ištikimam sau, nepaisant iš visų pusių tykančių pavojų, kaip atsakyti už savo sprendimus ir augti kaip asmenybei. 2002 m. geriausio metų romano autorės titulą gavusios rašytojos dėmesys detalei ne užgožia įtemptą pasakojimą, o leidžia patiems pasijusti trijų bene garsiausių valdovų – Edvardo I, Marijos Tiudor ir Elžbietos I – Anglijoje.
Į išdavystę rezgančius Tiudorų rūmus atvyksta Hana Gryn, jauna, nuo Inkvizicijos bėganti žydė. Prisiekusi tarnauti gražuoliui Robertui Dadliui, ji išsiunčiama šnipinėti nustumtosios karaliaus Edvardo sosto paveldėtojos, princesės Marijos Tiudor. Tačiau Hana randa ne tironę, ne Kruvinąją Merę, kaip istorija pakrikštijo šią karalienę, bet narsią moterį, fanatišką katalikę, laukiančią savo eilės užimti tėvo sostą ir įvykdyti tai, kas, jos nuomone, geriausia karalystei. Tuo pat metu princesės Marijos sesuo, protestantė Elžbieta laukia sesers klaidų, kuriomis galėtų pasinaudoti, ir labiausiai – jos mirties.
Atsidūrusi tarp amžinų varžovių, Henriko VIII dukterų, plėšoma meilės Dadliui ir pareigos šeimai, priklausoma nuo mirtinai pavojingos Dievo dovanos – sugebėjimo dirstelėti į ateitį, Hana turi išgyventi pavojingais permainų laikais. Laikais, kurių pagrindine liudininke ir veikėja tampa ne savo noru… Laikais, kai ne tos religijos pasirinkimas reiškia mirtį, mokslas ir burtai susipynę, o tikra meilė gali reikšti mirtį.