Karaimai visada buvo su mumis. Šiaurės Lietuvos karaimų istorija

Šis leidinys „Karaimai visada buvo su mumis. Šiaurės Lietuvos karaimų istorija“ yra apie Šiaurės Lietuvos karaimus – Panevėžio krašto karaimų bendruomenę.

Pirmojoje knygos dalyje, naudojantis istorijos šaltiniais, istoriografijos apžvalga, atkreiptas dėmesys į karaimų tautinės mažumos atsiradimą buvusios LDK teritorijoje, analizuotos įvairių istorijos tyrėjų pateiktos nuomonės, hipotezės ir samprotavimai apie karaimų atvykimo laiką bei paplitimą konkrečiose vietovėse. Bandoma išaiškinti, kaip ir kodėl karaimų tautinė mažuma galėjo atsirasti Šiaurės Lietuvoje, kaip tarpukario Panevėžyje įkuriama Panevėžio karaimų bendruomenė, apimanti Panevėžio, Biržų ir Pasvalio apskritis.

1919–1939 metais, kai Vilniaus kraštas buvo Lenkijos sudėtyje, Panevėžys tapo pagrindiniu karaimų kultūros centru, o jame veikusi bendruomenė – vienintelė karaimų bendruomenė Lietuvoje.

Antrojoje knygos dalyje surinktos Panevėžio krašto karaimų šeimų istorijos, atsiminimai, fotonuotraukos. Siekiama perteikti ir atskleisti Panevėžio krašto karaimų bendruomenės narių požiūrį į jų praeitį, unikalias patirtis išlaikant savo tradicijas, papročius ir karaimišką tapatybę.

Knygoje „Karaimai visada buvo su mumis. Šiaurės Lietuvos karaimų istorija“ gausu karaimų šeimų istorinių nuotraukų, darytų daugiau nei prieš šimtmetį garsių to meto Panevėžio fotomeistrų – Leibos Slonimskio, Jankelio Trakmano, Iciko Frido, Leibos Greiserio, Arono Gutnero, Jono Žitkaus. Senąsias istorines nuotraukas restauravo ir dabartinius karaimų bendruomenės narius fotografavo Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys – Stanislovas Bagdonavičius.