Kapitono Granto vaikai (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

XIX a. prancūzų rašytojo, mokslinės fantastikos pradininko Žiulio Verno nuotykių romanas „Kapitono Granto vaikai“ išplukdys į nepamirštamą kelionę po nepažintus pasaulius.

Klasika tapusių Žiulio Verno knygų populiarumas neblėsta jau šimtmetį. Žiulis Vernas yra antrasis visų laikų daugiausiai verčiamas autorius, nusileidžiantis tik Agatai Kristi.

Knyga „Kapitono Granto vaikai“ skaitytoją įtrauks į nuostabią pagrindinių veikėjų kelionę, kurioje netrūks netikėtumų, nuotykių, rizikos ir išbandymų.

Lordas Edvardas Glenarvanas su bičiuliais leidžiasi į kelionę jachta po Pietų pusrutulio jūras, ieškodamas dingusio „Britanijos“ laivo kapitono Hario Granto. Į kelionę drauge su juo leidžiasi ir Kapitono Granto vaikai. Keliautojai patiria ir išgyvena dramatiškus įvykius, pakeisiančius jų likimą. Herojų kilnumas, ištvermė ir paslaptingi nuotykiai žavi ir įtraukia. Šioje knygoje slypi ir tikras mokslo žinių lobynas. Tačiau pirmiausia tai – knyga apie drąsą, tikėjimą, pasiaukojimą ir ryžtą.

Pirma kartą romanas „Kapitono Granto vaikai“ buvo išleistas 1867 metais. Vėliau 1876 jis buvo perleistas trijų knygų serija, pavadinta „Kelionė aplink pasaulį“ ir suskirstyta į tris dalis: „Pietų Amerika“, „Australija“ ir „Naujoji Zelandija“.

Pagal knygą „Kapitono Granto beieškant“ sukurti trys filmai: 1936 m. „Kapitono Granto vaikai“ (režisierius Vladimiras Vainštokas, Rusija); 1962 m. „Beieškant išsigelbėjusiųjų“ (režisierius Robertas Styvensonas, JAV); 1985 m. "Kapitono Granto beieškant“ (Rusija, Bulgarija).

Žiulis Vernas (Jules Verne, 1828–1905) – prancūzų rašytojas, mokslinės fantastikos žanro pradininkas, kartu su Dž. Velsu laikomas mokslinės fantastikos tėvu. Žymiausios knygos: „Kelionė į Žemės centrą“, „Nuo Žemės į Mėnulį“, „20000 mylių po vandeniu“, „Aplink pasaulį per 80 dienų“. Rašė apie keliones kosmosu, oru ir po vandeniu dar prieš išrandant navigacinę techniką ir pačius orlaivius ar povandeninius laivus, o apie kosmines keliones nė nebūdavo užsimenama.

Žiulis Vernas gimė Nante, Prancūzijoje, buvo vyriausias iš penkių vaikų. Paryžiuje studijavo teisę, o jo dėdė pristatė būsimą rašytoją literatūriniuose susibūrimuose. Netrukus Vernas pradėjo publikuoti pjeses, gerai pažinojo tokius rašytojus kaip Aleksandras Diuma ir Viktoras Hugo. Nepaisant to, kad didžiąją laiko dalį Vernas rašė knygas, advokato diplomą jis vistiek gavo.

Būdamas 28 m. Vernas vedė Onoriną de Biana, jauną našlę su 2 vaikais, gyveno dideliame name užmiestyje. Greitai Žiulio Verno romanai tapo neįtikėtinai populiarūs pasaulyje. 1886 m. Vernas buvo sužeistas: jo psichikos liga sergantis sūnėnas iššovė jam į koją, ir rašytojas iki gyvenimo pabaigos nebegalėjo judėti.

Savo kūriniuose Vernas mokslą ir išradimus sujungė su nuotykiais. Vernas nuspėjo mokslinius atradimus nemažai laiko iki jiems tampant realybe. Tikra raketa buvo išrasta tik po 100 metų, kai Ž. Vernas aprašė kosminį laivą. Pirmasis elektrinis povandeninis laivas, pastatytas 1886 m., buvo pavadintas Nautiliumi, Žiulio Verno herojaus garbei. Žiulis Vernas iš viso sukūrė 65 romanus, apie 20 pasakojimų ir esė, 30 pjesių, keletą geografinių darbų, taip pat operos libretų.