Kamuoliniai prie bausmės linijos. Nuo futbolo akademijos iki amfetamino laboratorijos

„Kamuoliniai prie bausmės linijos. Nuo futbolo akademijos iki amfetamino laboratorijos“ - Kamuolinių gaujos kelias suguldytas į kriminalinę odisėją.

Rašytojas Dailius Dargis daugiau nei po metų pristato naujausią paskutinės ir vienos žiauriausių šių laikų gaujų Lietuvoje – Kamuolinių gyvenimo istoriją. Rašytojo teigimu, ši nusikaltėlių šutvė, vadovaujama Giedriaus Janonio-Kamuolio ir Tomo Gaidankos-Ilgo, gali būti drąsiai laikoma grėsme nacionaliniam šalies saugumui ir tik pareigūnų pastangomis Lietuvai pavyko išvengti milžiniškų kruvinų nusikaltimų, kuriuos būtų galima palyginti su Meksikos ar Kolumbijos narkomafijos kartelių veikla.

„Tai žvėrys, itin skrupulingai saugoję savo privatų gyvenimą, gaujos hierarchiją ir veiklos mastą. Įdėjus ypač daug pastangų, po kruopštaus informacijos rinkimo ir šaltinių ieškojimo, galiausiai pavyko prisikasti prie arčiausiai gaujos lyderių ir eilinių smogikų buvusių asmenų, kurie net ir dabar drebėdami pasakoja apie išgyvenimus, patirtus susidūrus su jais“, – sako D. Dargis.

Anot rašytojo, idėja išnarstyti G. Janonio-Kamuolio suformuotą Kamuolinių nusikalstamą pasaulį kilo po to, kai šios gaujos narių sulaikymo metu buvo aptiktas beprotiškai didelis kovinių ginklų kiekis, priminęs tikrą karinės bazės sandėlį, o nusikalstamu būdu įgyto areštuoto turto vertė viršijo milijonus eurų.

„Visuomet vengę bet kokio dėmesio, bet kokios informacijos nutekėjimo, savo įtakos Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse demonstravimo staiga jie ėmė puikuotis prabangiais automobiliais. Tai buvo kažkas naujo jų gyvenime, akivaizdžiai prieštaravo viskam, ką jie darė iki tol“, – teigia knygos autorius.

D. Dargio nuomone, tokį Kamuolinių elgesį galima paaiškinti tik tuo, kad per kelerius metus jie pasiekė Lietuvos nusikaltėlių pasaulio olimpą ir pasijuto visai nebaudžiami.

„Jų futbolo komandos rungtynėse lankydavosi netgi Kauno meras, juodi pinigai buvo skalbiami, nusėsdami nekilnojamojo turto sandoriuose… Bet tuo pat metu miškuose būdavo traiškomi kaulai visiems, stojusiems prieš juos. To Lietuva dar nebuvo mačiusi, jau nekalbant apie tai, kad gauja lobo iš įvairiausių narkotikų prekybos, metamfetamino gamybos, išstūmusi kitas gaujas Lietuvoje ir pradėjusi ekspanciją į Europos Sąjungos šalis“, – sako jis.

Net 200 pareigūnų jungtinėmis Kriminalinės policijos biuro, „Aro“ ir Europolo pastangomis Kamuoliniai buvo sulaikyti 2018 metais. Gaujos nariams buvo pareikšti įtarimai itin sunkiais nusikaltimais, kelios dešimtys vyrų teismo pradžios laukė Kauno ir Vilniaus areštinėse. Nebuvo sulaikytas tik vienas gaujos narys. Kamuolinių gaujos lyderiams inkriminuojamos tokios nusikalstamos veikos kaip neteisėtas laisvės atėmimas veikiant organizuotoje grupėje ir panaudojant fizinį smurtą, pasikėsinimai sunkiai sutrikdyti sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkus sveikatos sutrikdymas minėtomis aplinkybėmis, plėšimai panaudojant šaunamąjį ginklą ar pagrobiant didelės vertės turtą, sveikatos sutrikdymas kankinant ar kitaip itin žiauriai elgiantis, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais ir jų kontrabanda į užsienį turint tikslą ten įvykdyti nusikaltimą, dokumentų klastojimas bei jų pagrobimas ir panaudojimas nusikalstamais tikslais. Anot pareigūnų, tai tik dalis gaujos veiklos, apie kurią kriminalinio pasaulio autoritetai dar ir dabar kalba tik puse lūpų.

„Tai buvo savotiški žvėrys, moterys jiems buvo niekas, vaikai irgi. Tai naujos kartos žiaurumo kupini ir pinigų troškimo vedami nusikaltėliai. Būtent taip juos apibūdina kiti su jais susidūrę kriminalinio pasaulio šulai“, – teigia rašytojas.

Anot jo, Kamuolinių gaują geriausiai apibūdina ne tik padaryti nusikaltimai, bylos medžiaga, bet ir moterys, artimai draugavusios su jos nariais.

„Labai bijau pasekmių, kurių galiu sulaukti iš buvusio vyro, dabar esančio kalėjime. Bijau būti atpažinta jūsų knygoje, nes žinau, kad jis man tikrai keršys ir visaip terorizuos sugrįžęs į laisvę“, – sakė vieno Kamuolinių veikėjų meilužė.

D. Dargio teigimu, nepaisant žiaurumo, nusikaltimų masto, Kamuolinių istorijoje buvo ir romantikos. Jų lyderis G. Janonis buvo aistringas futbolo gerbėjas, netgi sklandė gandai, jog per savus žmones valdė ne vieną futbolo komandą – buvo tikrasis jų savininkas ir turėjo svajonę, kad jo sūnus taptų profesionaliu futbolininku.

„Pradėję jauni, išstūmę kitas gaujas, išsprogdinę jas iš vidaus, jie pasuko kriminalinio pasaulio greitkeliais ir lėkė jais tiesiogine to žodžio prasme. Disciplinuoti, iš baimės lojalūs savo lyderiams, nes matė, kaip lūždavo kaulai nelojaliems, orientuoti tik į pasakišką turtą ir galią, bet turintys svajonių ir visiškai neadekvatūs. Tai nauja gangsterių karta, kurios elgesys netilpo į jokius rėmus, – jie galėjo nušauti bet ką, susprogdinti net ir visą jiems neparankių pareigūnų skyrių, jei būtų suspėję“, – neabejoja knygos autorius.

Rašydamas knygą „Kamuoliniai prie bausmės linijos“ D. Dargis rėmėsi ilgais pokalbiais su artimiausia ryškiausiai pasižymėjusios Lietuvos gaujos aplinka, drąsiu liudytoju, kuris jiems dirbo, bet galiausiai jų nusikaltimus atskleidė žymiausiems šalies kriminalistams, bylos medžiaga, tyrėjais, policijos veteranais, advokatais, jau senokai iš nusikalstamo pasaulio pasitraukusių asmenų pasakojimais ir kitais šiuo metu akylai saugomais šaltiniais.

„Esu dėkingas jiems visiems, ypač tiems, kurie net ir po ilgų įkalbinėjimų galiausiai atsisakė bendrauti, bet vėliau savo nuomonę pakeitė. Tik visų jų dėka šiandien apie Kamuolinius galime sužinoti iš pirmų lūpų“, – sako D. Dargis.