"Kamajai" - 31-oji Lietuvos valsčių serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (2009), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (2018), Kamajų pirmojo paminėjimo 1541 metais 475 metų jubiliejui (2016), kitoms Lietuvai svarbioms istorijos sukaktims.
138-iuose monografijos straipsniuose, straipsneliuose, atsiminimuose 106 įvairių profesijų autoriai (tarp jų 18 mokslo daktarų) aprašo Kamajų apylinkių kraštovaizdžio formavimąsi ir dabartinę būklę, augmeniją, pirmuosius žmonių gyvenimo pėdsakus poledynmečiu, sėlių genties kultūrą, dvarų ir kaimų istorijas, Kamajų žydų bendruomenę, Kamajų Respubliką 1905 metais, sovietų okupantų represijas ir atkaklų kamajiškių priešinimąsi okupacijai, kolūkius, Sąjūdį, šių dienų ūkininkus ir verslininkus. Monografijoje apibūdinama Kamajų, Salų ir Duokiškio miestelių bei dvarų architektūra, rašoma apie Kamajų mokyklas, bibliotekas, kultūros centrus, kaimo bendruomenes, šio krašto kunigus, įžymesnius kamajiškius. Nemažai dėmesio skiriama etnografijai, tautosakai, vietovardžiams.
Pratarmė
Pratarmė
Nors šiuo metu oficialiai laikoma, kad Kamajai rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1541 m., autoritetingas Lietuvos miestelių istorijos žinovas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras Algimantas Miškinis mano, kad 1527 m. Ukmergės apskrityje minimi Kamajai yra ne Gudijos Kamojai, o Rokiškio krašto Kamajai. Vadinasi, Kamajai gal būt tik 28 metais jaunesni už 1499 m. pirmąsyk paminėtą Rokiškį. Pusketvirto šimto metų šie abu miesteliai varžėsi ir sėkmė labiau lydėjo Kamajus, kurie garsėjo net trimis metinėmis mugėmis (kermošiais): Šv. Kazimiero (kovo 4 d.), Šv. Jono (birželio 24 d.) ir Rožancavos (spalio mėn. pradžioje). Į Kamajų kermošius savo gaminius amatininkai arkliais atveždavo net iš už 60 km nuo Kamajų esančių vietovių. Ir tik 1873 m. pro Rokiškį nutiestas geležinkelis sėkmės svarstykles nusvėrė Rokiškio naudai. Kas žino, jei istorikų diskusijoje nusvers ankstesnis Kamajų gimtadienis, gal jau netolimoje ateityje ne 1541, o 1527 metus laikysime naujuoju Kamajų gimtadieniu ir tuomet 2027 m. Kamajai galės švęsti solidų 500 metų jubiliejų.
Metinės mugės ir savaitiniai turgūs buvo palanki terpė žydų prekybininkams, kurių supirktus grūdus, linus, iki nutiesiant geležinkelį, pasamdyti ūkininkai arkliais vežė į Rygą, o iš ten – druską, silkes, įvairias pramonines prekes. Žydų istorikai laiko, kad pirmieji žydai Kamajuose apsigyveno po 1709–1711 metų Didžiojo maro. Tarpukariu žydai sudarė apie pusę miestelio gyventojų, vertėsi prekyba ir amatais. Antrojo pasaulinio karo holokaustas sunaikino Kamajų žydų bendruomenę ir tik didelės, bemaž hektarą užimančios, žydų kapinės primena čia gyvenusią tautą.
Spaudos draudimo metais lietuviška spauda kamajiškius aprūpindavo šiame krašte gyvenę knygnešiai. Slaptai platinamos lietuviškos knygos ir laikraščiai ugdė kamajiškių lietuvybę ir pilietiškumą. Neatsitiktinai per 1905 m. revoliuciją Kamajuose atsirado toks fenomenas kaip Kamajų Respublika.
Aktyviai kamajiškiai priešinosi ne tik caro valdžiai, bet ir sovietinei okupacijai. Istorikai atkreipė dėmesį į aktyvų partizaninį judėjimą Kamajų krašte, kuris, deja, pareikalavo daugelio jaunų vyrų gyvybių. Turbūt jau niekas tiksliai nebesuskaičiuos pokario metų netekčių.
Mintį parašyti knygą apie Kamajų kraštą subrandino ilgametis Kamajų seniūnas Vytautas Vilys. Versmės leidyklos vadovas Petras Jonušas finansavo 2005 ir 2006 m. monografijos autorių ekspedicijas į aprašomąsias vietas, kuriose dalyvavo 31 mokslininkas ir kraštotyrininkas (ekspedicijoms vadovavo šių eilučių autorius). Jose surinkta vertinga lauko tyrimų medžiaga buvo pildoma archyvuose, bibliotekose, faktai tikslinami autoriams pakartotinai individualiai lankantis Kamajuose. Didelę per 10 tūkst. vienetų fototeką sukaupė istorikas ir fotografas, ilgametis Lietuvos valsčių serijos talkininkas Aloyzas Petrašiūnas.
Monografija Kamajai yra 31-oji Lietuvos valsčių serijos knyga. Jos struktūra analogiška kitoms šios serijos knygoms. Didesnis dėmesys skiriamas kultūrai, nes vietos kultūrininkai aktyviai įsijungė į knygos rengimą. Po kelis straipsnius knygai parengė bibliotekininkė Gražina Matukienė ir Kalvių kultūros centro direktorė Stasė Gruoblienė, daug informacijos pateikė Giedrė Dagienė, Rasa Kalnietienė, Genė Mikėnaitė, kiti vietos kultūros darbuotojai. Monografijai 138 straipsnius, straipsnelius, atsiminimus parašė 106 autoriai, tarp jų 18 mokslo daktarų. Su dideliu dėkingumu ir širdgėla minime 22 šviesaus atminimo autorius, kurie, kaip ir monografijos kalbos redaktorė Vincenta Velžytė, deja, nesulaukė šios knygos, kurios parengimas užtruko gerą dešimtmetį, išleidimo. Jų brangų atminimą saugos parašyti straipsniai.
Esame didžiai dėkingi monografijos finansuotojams ir rėmėjams – Kalvių kaimo Janavičių giminei (5989 EUR), Rokiškio rajono savivaldybei (5792 EUR), UAB Expertus Vilnensis (5000 EUR), UAB Magnolija (5000 EUR), UAB Ivabaltė (1000 EUR), Justui, Linui ir Vytautui Viliams, Stasiui Jasiūnui, Jonui Venslovui, Sigitui Markevičiui (iš viso 1000 EUR), be kurių nesavanaudiškos paramos ši knyga nebūtų pasiekusi skaitytojų.
Monografijos rengėjams reikšmingą informacinę pagalbą suteikė Rokiškio krašto muziejus ir Rokiškio rajono savivaldybės J. Keliuočio viešoji biblioteka, prisiminimais, nuotraukomis dosniai dalijosi kamajiškiai. Nuoširdžiai ačiū jiems.
Džiugu, kad išleidus Kamajų monografiją – jau penktą Lietuvos valsčių serijos Rokiškio krašto knygą – Rokiškio rajonas užima tvirtą lyderio poziciją, gerokai atitrūkęs nuo antroje vietoje likusio Širvintų rajono, galinčio pasigirti trimis išleistomis serijos monografijomis.
Venantas Mačiekus
