Kalbų ekologija. Kalba ir žmogus XXI a.: poliglotai, nykstančios kalbos ir jų gaivintojai

„Kalbų ekologija. Kalba ir žmogus XXI a.: poliglotai, nykstančios kalbos ir jų gaivintojai“ - per anksti šią Žemę palikusio rašytojo ir mokslininko paskutinė knyga. Be kitų dėmesio vertų kūrinių Mindaugas Peleckis (1975-2023) nuolat siekė naujų kūrybos ir žinijos horizontų, beveik kas mėnesį skelbė aktualius kultūrologinius lingvistinius tekstus. Buvo vienintelis iš lietuvių rašytojų Tarptautinės hiperpoliglotų asociacijos HYPIA narys, mokėjęs per dvidešimt kalbų ir vis mokęsis naujų. Tai ne tik plėtė jo, kaip kūrėjo, akiratį, bet ir suteikė galimybę pasaulio poliglotus sudominti lietuvių ir žemaičių kalbomis.

Belieka apgailestauti, kad aistringam lingvofilui pritrūko laiko iki galo užbaigti šią studiją. Čia dar turėjo tilpti keliolikos garsių pasaulio poliglotų atsakymai į knygos autoriaus užduotus klausimus: indoeuropiečių prokalbės tyrinėtojo Jouna Pyysalo, Mianmaro, Nagų tautelės aktyvisto Khamlano Binkhamo, argentiniečių-ispanų poligloto Martino Krugo, besimokančio ir nykstančios mapučių kalbos, maltiečių kalbos žinovo Josepho M. Brincat, pažinojusio Mariją Gimbutienę, Australijos kalbų žinovo Peterio Austino, norvegų lingvisto Gardo Kristianseno, Artūro Uškanso (latgalių kalba), Nathano Muus ir Ante Aikio (suomių kalbos), Organo Ibrahimovo (situacija Azerbaidžane, lezginų kalbos) ir kt.