Kalbos mirtis

Iš anglų k. vertė Edita Šidlauskaitė, Gabrielė Gailiūtė.
Davidas Crystalas (g. 1941) – beveik neabejotinai ryškiausia šiuolaikinės kalbotyros žvaigždė. Jis yra parašęs maždaug šimtą knygų, iš kurių garsiausios – The Cambridge Encyclopedia of Language (pirmasis leidimas 1987) ir The Cambridge Encyclopedia of the English Language (pirmasis leidimas 1995).
Crystalo darbai apima kone visas kalbotyros sritis – klinikinę, vaikų kalbos tyrimus, kalbų mokymą ir mokymąsi, stilistiką, fonetiką ir fonologiją, leksikografiją, jis taip pat tyrinėja įdomias mažesnes sritis, pavyzdžiui, religinę kalbą ar – ypač pastaruoju metu – kalbos vartojimą internete. D. Crystalas taip pat garsėja puikiomis, uždegančiomis paskaitomis, smagiais ir įdomiais pasisakymais radijuje ir televizijoje ir entuziastingais praktiniais darbais daugybėje su kalba ir kalbotyra susijusių organizacijų.
„Kalbos mirtis“ – pirmoji Davido Crystalo knyga lietuviškai. Joje nuosekliai, išsamiai ir supratingai aptariami nykstančių mažųjų kalbų klausimai: kaip nustatyti, kad kalbai gresia išnykimo pavojus, kodėl apskritai reikia rūpintis nykstančiomis kalbomis, kokios yra jų mirties priežastys ir kaip bei kiek įmanoma joms padėti. Knygoje iškeliama „ekologinės kalbotyros“ idėja: į kalbą ir į kultūrą, siūloma žiūrėti kaip į viso natūraliojo pasaulio „ekosistemos“ dalį, lygiai taip pat reikalingą globos, apsaugos ir visuomenės dėmesio, kaip ir pasaulio vandenynai ar nykstantys gyvūnai – anot vieno knygoje cituojamo D. Crystalo bendraminčio, kodėl “pandų ir Kalifornijos kondorų išnykimo turėtume gedėti labiau nei ejakų ir ubichų kalbų?“