Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos II t.

2004 m. rugsėjo 20-22 d. Lietuvių kalbos institute vyko tarptautinė konferencija „Kalbos istorija ir dialektologija: praeitis ir perspektyvos“, organizuota Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus. Konferencija buvo skirta šio skyriaus 50-mečiui. Knygos pradžioje Danguolė Mikulėnienė apžvelgia skyriaus nueitą kelią – nuo ištakų iki maždaug 2003 m. Publikuojamas pluoštas Juozo Senkaus – vieno iš šio skyriau įkūrėjų – laiškų.
Antroje knygos dalyje – praeities tradicijų apžvalga. Aptariama lietuvių kalbos būdvardžių darybos istorija, naujai pažvelgiama į Kazimiero Jauniaus lietuvių tarmių skirstymą, naujai aiškinama Kazimiero Būgos pasiūlytą žodžio dausos etimologija. Taip pat dalijamasi prisiminimais apie bendradarbiavimą su latvių dialektologe Marta Rudzyte bei aptariamas projektas „Baltų kalbos ir jų tarmės“.
Trečioji knygos dalis skirta įvairioms baltistikos problemoms. Nagrinėjamos baltų ir slavų skirtybės vardažodžių apofonijos srityje, aiškinama kirčio ir balsių kaitos pokyčių įtaka lietuvių kalbos morfologijos raidai. Aiškinamos kai kurios baltų ir slavų veiksmažodžio morfologinės ypatybės, istoriškai nagrinėjami prūsų kalbos veiksmažodžiai, aptariama lietuvių intarpinių veiksmažodžių su e šaknyje kilmė. Lingvistiniu bei archeologiniu požiūriu analizuojamos Gudijoje (Baltarusijoje) esančios Neries (Vilijos) ištakos. Iškeliama istorinės leksikologijos reikšmė baltų substrato nustatymui slaviškose teritorijose. Pateikiama pastabų apie germanų kilmės matų pavadinimus lietuvių kalboje.
Ketvirtoje knygos dalyje tiriami senieji raštai. Atskleidžiamas Savonijaus vardo etimologizavimo problematiškumas. Parodoma, kaip turi būti rengimai kritiniai komentuoti senųjų rankraštinių tekstų leidimai. An