Kaip per sviestą. Lengva ir greita kelionė į virtuvės olimpą su Running Vita

Tinklaraščio Running Vita autorė Vita Marija Murėnaitė debiutinėje knygoje „Kaip per sviestą. Lengva ir greita kelionė į virtuvės olimpą su Running Vita“ virtuvės naujokus supažindina su maisto ruošimo pradžiamoksliu, dalijasi šimtus kartų išbandytais receptais ir duoda patarimų, praversiančių ir pažengusiems maisto gamintojams. Lyg svarbiausią vadovėlį šią knygą turėtų pasiimti iš namų išsikraustantis studentas ir nedrąsius bandymus prie viryklės pradedanti paauglė, įkvėpimo joje ras rutinos lėkštėje nuvarginti ir vaikystės skonių pasiilgę.

„Kaip per sviestą“ griauna tradicinės kulinarinės knygos pamatus – pradedant nevalgoma mėlyna spalva viršelyje ir baigiant smagiai nurautu dizainu.

„Esu Vita Marija, bet nepažįstamieji kartais mane vadina Running Vita (tokiu vardu paženklinta mano socialinių tinklų paskyra, kurioje nuo 2013 metų dalinuosi savo maistu, mediniais juokeliais ir kitomis šio žavingo gyvenimo peripetijomis).
Laikau save keliautoja ir laisvamane, sunkiai sustabdoma ir sutramdoma.
Kadaise bandžiau studijuoti, abu kartus mečiau. Ligšiolinę patirtį rinkau sunkiai dirbdama skirtingus darbus (turėjau ne tik virėjos, padavėjos, bet ir pardavimų konsultantės, restorano vadovės, pelno nesiekiančios organizacijos direktorės, masažo namų, „Robotikos akademijos“ administratorės bei maisto žurnalo praktikantės titulus).
Sirgau erkiniu encefalitu, maniau, kad mirsiu arba, kaip minimum, liksiu be proto, bet štai – gyva ir sveika, rašau šiuos žodžius ir esu dėkinga likimui bei savo angelams sargams už maloningą leidimą keliauti pirmyn.“

IŠTRAUKA

Nenorėčiau „Kaip per sviestą“ vadinti tiesiog receptų knyga, nes į ją sudėjau kiek daugiau nei tik iščiustytų nuotraukų ir instrukcijų rinkinį.

Ši knyga yra mano vaikystės, paauglystės ir viengungystės skonių prisiminimai bei aprašymai, pamokos nemokantiems, varginančios buities supaprastinimas ir, žinoma, vienas kitas juokelis – be jų mano pasaulis tiesiog negali suktis.

Nors pradėjau dirbti kavinėse ir restoranuose net nebaigusi mokyklos, nenoriu vaidinti kietos ir viską išmanančios šefės – manau, kad povo laikysena dera tik jam pačiam. Be to, yra dar tiek daug dalykų, kurių pati nemoku, nesuprantu ir negaliu paaiškinti.

Noriu būti tavo draugė („tu“ – nes visi čia savi ir oficialumo mums nereikia), kuri mielai dalinasi kelionėse, darbuose, įvairiose laidose ir knygose aptiktais paprastais receptais, iš močiučių ir mamos išgirstais virtuvės patarimais – juos savo kasdienybėje tikrai gali pritaikyti ir tu.

Kol dar esu jauna ir drąsi, rašau šią knygą norėdama įkvėpti ir priminti, kad gyvenime nereikia į viską žiūrėti rimtai.

Atsipalaiduok ir nusiteik linksmai, lengvai, lyg sviestu suteptai kelionei po smalsaus, nuolat nuotykių ieškančio jauno žmogaus virtuvę.

Leisk sau viską, skanaus!